,,Žmogiškasis” kapitalas ir jo vaidmuo ekonomikoje

Įvadas

Žmogiškasi kapitalas - žinių, įgūdžių, patirties ir socialinių savybių, kurios prisideda prie asmens sugebėjimo dirbti darbą, sukuriantį ekonominę vertę, suma. Žmonės dėl įgyto geresnio išsilavinimo ir profesinio pasirengimo pasiekia geresnių darbo rezultatų ir aukštesnio atlygio nei žmogus su menku žmogiškuoju kapitalu. (Visuotinė lietuvių enciklopedija).

Didžiajai daliai žmonių žodis ,,kapitalas“ asocijuojasi, tik su materialiais dalykais tokiais kaip žemė, pinigai banko sąskaitoje, turimos žaliavos, uždirbamas pelnas. Tačiau įgytas išsilavinimas, išklausyti kursai, kvalifikacijos gerinimas, punktualumas, sąžiningumas, mokėjimas dirbti kolektyve ir bendradarbiauti taip pat yra kapitalas (Gižienė, Simanavičienė, 2015). Darbuotojas norėdamas siekti geresnių darbo rezultatų, geresnės pozicijos darbo vietoje ir geresnio atlyginimo turi siekti kuo geresnio kvalifikacijos lygio savo srityje vis jį tobulinant ir gerinti savo asmenines savybes.

Šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau didėjant kvalifikuotų specialistų poreikiui žmogiškasis kapitalas turi didesnę įtaką karjeros galimybėms. Jau visuomenėje sutinkama ir laikomasis nuomonės, jog aukštesnio lygio kapitalas lemia spartesnį ekonominį augimą šalyje. Tyrimais įrodyta, jog žmogiškasis kapitalas yra vienas iš pagrindinių šalių gyventojų pajamų ir gyvenimo gerovės šaltinis (Potelienė, Tamašauskienė, 2014).

Objektas: Žmogiškasis kapitalas ir jo vaidmuo ekonomikoje

Tikslas: Paaiškinti sąvoka žmogiškojo kapitalo teorija ir jos vaidmenį ekonomikoje.

Uždaviniai:

1. Išnagrinėti žmogiškojo kapitalo teoriją.

2. Paaiškinti žmogiškojo kapitalo vaidmenį ekonomikoje.

Tyrimo metodas: literatūros analizė

1. Žmogiškojo kapitalo teorija

„Žmogiškąjį kapitalą“ galima apibūdinti kaip žinias, įgūdžius, nuostatas, gabumus ir kitus įgytus bruožus, prisidedančius prie gamybos ekonomikoje. Teigiama, kad įmonės investuoja į išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, tikėdamiesi iš to gauti naudos ateityje. Šios teorijos pradininkai yra Amerikos mokslininkai S. Beckeris, B.Weisbroodas, D. Minceris, L. Chansenas, T. Schultzas. Teorija pirmą kartą paminėta 1962 metais, kai JAV buvo išspausdinti straipsniai apie pagrindines žmogiškojo kapitalo teorijos nuostatas. Žmogiškojo kapitalo teorijos pradininkai teigė, kad žmogiškojo kapitalo sąvoka apima žmogaus žinias, įgūdžius ir kitus gebėjimus, padedančius didinti produkciją ir gaunamas pajamas (Chlivickas, Papšienė, 2009).

Pagrindinis principas, kuriuo grindžiama žmogiškojo kapitalo teorija, yra įsitikinimas, kad žmonių mokymosi pajėgumai yra panašios vertės kaip kiti ištekliai, susiję su prekių ir paslaugų gamyba. Kai išteklius yra efektyviai panaudojami, rezultatai yra naudingi asmeniui, organizacijai ir visuomenė apskritai. Žmogiškojo kapitalo teorija siekia paaiškinti išsilavinimo naudą ir kvalifikacijos gerinio naudą kaip investavimo į žmogiškuosius išteklius forma. Žvelgiant iš šios perspektyvos, švietimas ir mokymasis yra laikomi sąmoningomis investicijomis parengti darbo jėgą ir didinti asmenų bei organizacijų produktyvumą, kaip taip pat skatinti augimą ir vystymąsi tarptautiniu lygiu (Nafukho et al, 2004).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!