Simbolinis kapitalas ekonomikoje

• Simbolinio kapitalo samprata
• Simbolinio kapitalo svarba vertės kūrimo procese
• Simbolinio kapitalo ekonominis kokybinis vertinimas
• Simbolinio kapitalo ekonominis kiekybinis vertinimas
Simbolinio kapitalo samprata
Sąvoka „simbolinis kapitalas“ pasiskolinta iš garsaus prancūzų sociologo Pierre'o Bourdieu žodyno. Simbolinis kapitalas – tai kultūriškai reikšmingi dalykai: reputacija, garbė, prestižas, statusas ir autoritetas. Simbolinio kapitalo sąvoka liečia viską, kas visuomenėje turi vertę. Disponuodamas socialiniu kapitalu asmuo gali laisvai orientuotis ir tobulėti visuomenėje. Agrarinėse visuomenėse, socialinis kapitalas buvo paveldimas. Tėvų turėtas prestižas, reputacija persiduodavo jų vaikams, kuriems retai pavykdavo pakilti aukščiau, nei jau buvo pasiekę jų tėvai. Visa tai sąlygojo agrarinėje visuomenėje vyravusi hierarchinė socialinė vaidmenų sistema, kuomet žmogus gyveno pagal įpročius, kurie buvo susieti su tam tikra socialine tvarka ir ritmu. Agrarinėje visuomenėje socialinio mobilumo sąvoka nebuvo labai reikšminga. Vaikams buvo sudėtinga pasiekti daugiau nei jų tėvams, kilti karjeros laiptais taip pat buvo beveik neįmanoma.
P. Bourdieu kultūros lauką padalina į dvi konkuruojančias posistemes. Ribotos gamybos posistemę (restricted subfield) sudaro „aukštasis menas“ arba „menas menui“. Šioje posistemėje svarbesnis ne ekonominis, o simbolinis kapitalas, t. y. statusas, reputacija. Apribotą posistemę sudaro dvi grupės: tie, kurie sėkmingai sukaupė simbolinį kapitalą, ir tie, kuriems to padaryti nepavyko. Sėkmės lydimas aukštojo meno arba avangardo atstovas sulaukia pripažinimo už apribotos posistemės ribų ir gali pasipelnyti iš savo simbolinio kapitalo, gaudamas ekonominę naudą.
Įvaizdis, būdamas vienas iš išorinės komunikacijos formų, gali būti traktuojamas kaip simbolinis kapitalas. Šiuolaikinėje visuomenėje įvaizdis ima vaidinti vis didesnį vaidmenį. Nuo įvaizdžio priklauso ir darbuotojų darbas, ir organizacijos pelnas, įtaka visuomenei. Organizacija, kuri neturi įvaizdžio, yra tarsi žmogus be veido. Įvaizdis parodo kaip organizacija galvoja apie save ir visuomenę, kurioje ji egzistuoja, apie esamus ar būsimus klientus, apie valdžios palankumą organizacijai. Vienaip ar kitaip įvaizdis, kaip socialinis- psichologinis fenomenas, paliečia kiekvienos organizacijos gyvenimą, o šio simbolinio kapitalo dėka auga organizacijų resursai, pelnas, įtaka visuomenei. Tačiau vadovai ne visada turi aiškų supratimą apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!