Žmogaus pasirinkimas ypatingomis istorinėmis aplinkybėmis

Žmogaus pasirinkimas ypatingomis istorinėmis aplinkybėmis

Savo kalbą pradėsiu nuo dialogo nuotrupos iš gerai žinomos knygos „Alisa stebuklų šalyje ir veidrodžio karalystėje“.

– Češyro katine, – tarė Alisa,- Būkite toks malonus, pasakykite kurį kelią man pasirinkti?

– Viskas priklauso nuo to, kur norite nueiti,- sumurkė katinas.

Žmogaus gyvenimas yra pilnas išsišakojančių kelių. Kur jie mus nuves, priklauso būtent nuo pasirinkimų, kuriuos padarome savo kasdienybėje. Pasirinkimai – dideli ar maži, kamavo žmones visais laikais. Tam tikromis istorinėmis aplinkybėmis įvairios tautos, patiriančios priespaudą, būdavo priverstos pasirinkti tarp savo vertybių bei žmogiškumo išsaugojimo ir paklusimo savo skriaudėjui. Savo kalboje, remdamasi Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“ ir Anos Džons „Mergina baltu kimono“ romanais, aptarsiu jų pagrindinių veikėjų, jauno žydo, gyvenančio Vilniaus gete, ir jaunos japonės, nepaklususios tradicijoms, daromus pasirinkimus.

Pradėsiu nuo to, kad esant sunkioms istorinėms sąlygoms, siekdami išgelbėti kitus, žmonės darė pasirinkimus nepaisydami savo gyvybės. Norėdama tai pagrįsti prisimenu vieną tautą, kuri kadaise buvo atskirta nuo kitų žmonių. Tautą, pasmerktą diena iš dienos kęsti alinantį fizinį darbą, tardymus, menkinimus bei pažeminimus. Kalbu būtent apie Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu getuose gyvenusius žydus. Šių žmonių gyvenimas tikrai nebuvo lengvas, ir nors jie galėjo rinktis paklusti savo skriaudėjams, žydai pasirinkdavo tiesos kelią ir aukodami savo gyvybę maištaudavo, nepaklusdavo ir visais būdais bandė pasiekti teisingumą. Ruošdamasi kalbai perskaičiau žydų kilmės lietuvių rašytojo Icchoko Mero romaną „Lygiosios trunka akimirką“. Icchokas Meras, pats nuo nacių rankos praradęs tėvus bei priverstas pasikeisti tapatybę dėl savo žydiškos kilmės, rašė apie savo bei savo tautos patirtus siaubus. „Lygiosios trunka akimirką“ prasideda šachmatų partija tarp pagrindinio veikėjo Vilniaus gete gyvenančio jaunuolio Izaoko bei negailestingo geto viršininko Šogerio. Romane sužinome, jog tai ne bet kokia šachmatų partija, o loterija tarp gyvenimo ir mirties. Mat Izaoko tėvui atėjus prašyti Šogerio neišvežti žudyti geto vaikų, pareigūnas duoda šiam pasirinkimą: „Aš sutinku, jeigu tavo vaikas Izaokas žais su manim šachmatais. (...) Jeigu jis išloš, vaikai liks gete, bet tavo sūnų aš nušausiu. Pats. Jeigu jis praloš, jis liks gyvas, o vaikus aš rytoj liepsiu išvežti.“ Pasiekus lygiąsias tiek vaikai, tiek Izaokas bus palikti gyvi. Jaunuolis buvo pasiryžęs visais įmanomais būdais pasiekti lygiąsias. Žaidimo pabaigoje Izaokui liko du ėjimai – jis gavo pasirinkti: laimės ar pralaimės partiją. Jis pasirenka laimėti ir užuot išdidžiai pareiškęs „šachas ir matas“, Izaokas, suvokdamas savo ėjimo pasekmes, ramiai ištaria: „Tu pralaimėjai.“ Šis vaikino žygdarbis parodo jo ryžtą bei drąsą. Aš manau, kad nors Izaokas yra tik vienas knygos veikėjas, daugybė žydų realiame pasaulyje atsidurdavo panašiose situacijose, kai turėdavo pasirinkti tarp žmogiškumo ir išgyvenimo. Tad remdamasi skaityta knyga galiu teigti, kad net sunkiais laikais žydų tauta buvo linkusi pasirinkti ne lengviausią, savanaudišką, o kilnų bei priverčiantį pasiaukoti kelią.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!