Žmogaus likimas absurdo pasaulyje

I. Absurdas – tai pasaulio dėsnis, kada protas susiduria su pasaulio iracionalumu ir maištingai piktinasi, o absurdo žmogus – ne beprotis, priešingai, tai protingas žmogus, turįs absurdo patirtį. Tačiau absurdo patirtis žmogaus neišstumia iš gyvenimo ir nepasmerkia jo laisvai pasirinktai mirčiai, priešingai, grąžina žmogų gyvenimui. Absurdo kūryba — pasaulio absurdiško pajautimo išraiška, kuri leidžia menininkui išreikšti savo sąmonę. Kiekvieną nelaimę žmogus, ypač menininkas, yra linkęs išgyventi ne tik asmeninėse klaidžiausiose mintyse, bet ir visą susikaupusį skausmą bei praradimo liūdesį išlieti kūryboje. Taigi šiandieninėje savo kalboje aptarsiu absurdo temą, pasiremdama B. Krivicko, A. Škėmos bei B. Sruogos kūryba.
2.1. Kartais individas patenka į absurdiškas situacijas, kai išsaugoti žmogiškąsias vertybes labai sunku. Patekęs į absurdo pasaulį žmogus turi atrasti jėgų išgyventi, jeigu tai ir atrodo neįmanoma. Tai įrodo Balys Sruoga savo memuariniu romanu ,,Dievų miškas", kuriame jis ironiškai pavaizduoja savo kančias Štuthofo koncentracijos stovykloje, į kurią patenka 1943 m. Išgyventi absurdo pasaulyje nepasitelkus jokio ginklo yra beveik neįmanoma. Balio Sruogos ginklas – ironija.
2.2. Nelaisvė, kurioje įkalinamas žmogus, provokuoja individą priešintis, ieškoti išeities. Antano Škėmos psichologinis, filosofinis romanas ,,Balta drobulė“ teigia žmogaus maištą ir kovą už asmenybės laisvę su visuotine pasaulio beprotybe. Garšvos gyvenimas perkeltine prasme išreiškia XX a. žmogaus po katastrofos jauseną – absurdo žmogaus būseną, kuri atskleidžia individo gyvenimo beprasmybę.
2.3. Ateina laikas, kai žmogus pajunta savo mirties galimybę, kai visas gyvenimas pasirodo kybąs virš absurdo bedugnės. Bronius Krivickas buvo ne tik partizanas, bet ir poetas, kuris absurdo akivaizdoje patyręs nevaržomą prievartą pasiryžo ne tik aukotis dėl tėvynės, bet ir keisti tautos istoriją, todėl jo eilėraščio „Mano dienos nebūtin pasvirę“ žmogus – karys, kovojantis už tėvynę, žinantis, kad nuolat gyvena grėsmės akivaizdoje. Jo poezijoje atsiskleidžia filosofo F. Nyčės idėja, kad žmogus yra laisvas rinktis savo kelią, nesvarbu, kokią kainą tenka už tai sumokėti.
III.
Žmonijos istorija nebėra pažangos, proto ir teisingumo kelias, - priešingai, ji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!