Žmogaus kūrybiškumas

Psichologijos disciplinoje nuo pat pirmųjų tyrinėjimų 1950-aisiais metais, kūrybiškumas yra viena iš svarbiausių ir sudėtingiausių problemų. Taigi šiame darbe aptariama kūrybiškumo sąvokų įvairovė, lemiantys veiksniai, procesai, kūrybingos asmenybės bruožai bei kūrybos nauda žmogui ir visuomenei.
1. Kūrybiškumo sąvoka
Tradiciškai kūrybiškumas (angl. k. – creativity) apibrėžiamas kaip asmenybės savybė, susijusi su gebėjimu atrasti tai, kas yra nauja, originalu, netikėta. Tačiau yra gausybė kitų kūrybiškumo sąvokų, kurios papildo viena kitą.
„Kūrybingumas – ypatinga visų asmenybės psichinių funkcijų ir sugebėjimų sintezė, užtikrinanti veiklos sėkmę, aktyvinanti smalsumą, naujų dalykų tyrinėjimą, leidžianti asmenybei save tobulinti ir keisti. Padeda atskleisti vidines galias, asmenybė tampa individualybe, realizuojasi.“ (L. Monginaitė, 2005)
„Kūrybingumas yra gebėjimas kurti idėjas, kurios yra ir naujos, ir vertingos. Žinomų temų naujoviškos išraiškos.“ (David G. Myers, 2000)
„Kūrybiškumas – žmogaus sugebėjimų viršūnė; integratyvi savybė, leidžianti pertvarkyti realybę ir keisti save patį.“ (L. Monginaitė, 2005)
„Kūrybiškumas – gebėjimas kurti įvairiausius problemų sprendimo būdus, turintis keturias mastymo dimensijas: gausumo, originalumo, lankstumo ir detalumo.“ (J. P. Guilford, 1950)
2. Kūrybiškumą lemiantys veiksniai
Iki šiol tebėra diskutuojama, kas turi didžiausią įtaką kūrybiškumui – įgimtos savybės, socialinė aplinka, grupinis darbas, kūrybiška aplinka, motyvacija ar amžius.
2.1. Asmenybės aspektai – bruožai lemiantys kūrybiškumą ir sugebėjimą nepriklausomai priimti sprendimus, estetinė orientacija, pasitikėjimas savimi, atvirumas patirčiai, nebijojimas rizikuoti, percepciniai (suvokimo) sugebėjimai ir pan. (Daiva Grakauskaitė-Karkockienė, 2006, p. 34)
2.2. Socialinė aplinka – laikmečio dvasia, politinė sistema, mokymosi įstaigos bei šeima gali skatinti arba slopinti asmenybės kūrybiškumą.
2.3. Psichologai (Puccio, 1999; VanGundy, 1984, cit. Pgl. Puccio, 1999), tyrinėję grupinio darbo įtaką kūrybiškumui, pastebėjo, kad „darbas grupėje ypač sprendžiant kūrybines problemas, yra efektyvesnis negu individualus.“ Pasak jų grupinio darbo pranašumai – išsiplėtusi žinių apimtis, daroma mažiau klaidų, randami unikalesni problemos sprendimo būdai, kyla aukštesnės kokybės idėjos, greičiau pastebimos klaidos.
2.4. Kūrybinė aplinka gali paveikti individo produktyvumą, gerą savijautą ir kūrybiškumą. Pastaruosius penkis dešimtmečius atliekami aplinkos įtakos kūrybiškumui tyrimai aiškiai parodė, kad svarbiausia yra tolerancija, galimybė protingai rizikuoti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!