Žmogaus gyvenimo fenomenas

Žmogaus gyvenimo grožis ir įvairovė - vienas ryškiausių XX amžiaus antrosios pusės socialinio pažinimo prioritetų. Pradedant gimimu ir iki pat savo fizinio sunykimo, žmogus nuolat keičiasi ir visais amžiaus tarpsniais jo vystymosi galimybės yra labai plačios.
Ypatinga ir išskirtinė žmogaus gyvenimo žymė - negrįžtama, nesikartojanti jo amžiaus tarpsnių seka, nutrūkstanti ties nebūties riba. Ilgus šimtmečius egzistencines žmogaus gyvenimo problemas įprasmino poezija, teatras, dailė, literatūra. Žmogaus gyvenimo kaip savito, išskirtinio fenomeno samprata įsitvirtino mokslinių tyrimų tradicijoje tik XIX-XX amžių sandūroje, F.Hiddingsui (1897) išleidus knygą "Theory of Socialization". Šioje monografijoje buvo pirmą kartą pradėtos nagrinėti žmogaus amžiaus. lyties, vertybių ir kitos jo gyvenimo ypatybės.
1 - žmogų supanti aplinka mikrosistemos lygmenyje - tai tiek asmeniniai kontaktai, kurie vyksta šeimoje, klasėje (arba kitoje moksleivių studentų grupėje), darbo vietoje arba bendraujant su reikšmingą įtaką turinčiais žmonėmis arba jų grupėmis.
2 - mezosistema yra sudaryta iš mikrosistemų, sąveikaujančių tarpusavyje.
3 - echosistemą sudaro mikrosistemos ir specifinės socialinės formalios ir neformalios struktūros. taigi kiekviena echosistema apima ir darbo rinką, valstybines tarnybas, sveikatos apsaugos tinklą, masinės informacijos priemones.
4 - makrosistemas sudaro mikrosistemos, mezosistemos ir echosistemos, taip pat - visuomenės kultūra, kuri dažniausiai turi neformalią {taką, nors pasireiškia ir per įstatymus bei įvairias reguliuojančias taisykles. Taip yra todėl, kad būtent įstatymai bei įvairios taisyklės parodo visuomenės vertybių prioritetus, visuomenės ekonominės, socialinės, edukacinės, teisinės, politinės sistemą principus.
Piaget (1950, 1962) vykdytiems kognityvinių procesų ir struktūrą genezės tyrimams taip pat teko išskirtinė vieta, plėtojant šiuolaikinę žmogaus gyvenimo procesų sampratą. Jis sukūrė metateorinę žmogus psichinės genezės koncepciją, integruojančią fundamentalius akomodacijos ir asimiliacijos procesus. Metodologiškai ypač svarbia tapo Piaget tezėm jog žmogaus vystymasis yra įgyto vidinio ir išorinio patyrimo funkcija. Vystymasis kaip svarbiausia Piaget genetinės koncepcijos idėja papildė ontogeninę žmogaus gyvenimo tyrimo tradiciją.
Pasaulinėje mokslinėje literatūroje galima sutikti įvairių socializacijos apibrėžimų. Galima išskirti šias svarbiausias ypatybes:
• pirma, socializacija yra modalus (kokybinis) žmogaus gyvenimo procesas, besivystantis tam tikroje politinėje,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!