Žmogaus ir velnio sutarties tema literatūroje

jaunimą, žinias, turtus, meilę ir galią.
sielą, po kūno mirties gali ją atimti. Mainais už savo sielą Faustas gauna labai plačias, beveik
neribotas galimybes ir neribotam laikui, tiksliau iki to momento, kai Faustas ištars žodžius -
,,Sustok, akimirka žavinga!”. Kodėl Mefistofelis yra pasirengęs taip brangiai sumokėti už
ekscentriško gydytojo sielą, Gėtė aiškina miglotai, kalbėdamas apie ginčą tarp Mefistofelio ir
Dievo, tarsi principo reikalą. Jei darysime prielaidą, kad ginčas vyksta ne dėl individo sielos,
o dėl kolektyvinio Vakarų žmonijos likimo, tai velnio susidomėjimas Faustu įgauna kitokį
mastą. Taigi, sandorio esmė yra sielos pardavimas mainais už turtus, galią ir galimybes.
Tragedija baigiasi Fausto aklumu ir mirtimi, tačiau prieš tai jam pavyko sužinoti tiesą ir
suprasti, kad geri darbai yra svarbesni už metafizines diskusijas. Dėl to, bet ir taip pat dėl
Margaritos užtarimo, jis patenka į rojų.
Verta paminėti, kad Faustas yra net kitų panašu pasakojimų pradininkas, o literatūroje
egzistuoja sąvoka - faustiško tipo žmogus. Taip Lenkijoje sklinda legenda apie poną
Tvardovskį, kur siužete yra mums gerai atpažįstamos asmenybės - Barbora Radvilaitė ir
Žygimantas Augustas. Sakoma, kad būtent ponas Tvardovskis iššaukė Barboros dvasią
Žygimantui, scena pavaizduota garsiame Voicecho Gersono paveiksle ,,Barboros Radvilaitės
pasirodymas (1868)”. Legenda pasakoja, kad ponas Tvardovskis, gyvenęs XVI amžiuje,
norėdamas įgyti antgamtinių žinių ir gyventi savo malonumui, pardavė savo sielą velniui, po
to patyrė daug smagių nuotykių. Kai, pasibaigus sutartam laikui, velnias pasiėmė Tvardovskį,
jis giedodamas dvasinę giesmę išsigelbėjo, bet vis tiek buvo pasmerktas sklandyti ore tarp
dangaus ir žemės iki Paskutiniojo teismo dienos. Pagal vieną iš populiarių siužeto variantų jis
vis dar yra mėnulyje. Kitoje istorijoje pasakojama, kad velnias pagal pasirašyta sutarti pono
Tvardovskio sielą galėjo pasiimti tik Romoje, kur jis turėjo atvykti po nustatyto laiko.
Tvardovskis ilgą laiką apgaudinėjo velnią, nebūdamas Romoje, o paskui jį apgavo pats velnias,
pasivertęs Tvardovskio draugu ir pakviesdamas į užkandinę „Roma“. Ten velnias paėmė
Tvardovskio sielą. Ponas Tvardovskis minimas pjesėse, filmuose ir literatūros kūriniuose, apie
jį rašė Adomas Mickevičius, Leopoldas Staff, Juzefas Ignotas Kraševskis ir kt.
Kazio Borutos ,,Baltaragio malūną"...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!