Žmogaus ir tėvynės santykis lietuvių literatūroje (Škėma, Nėris)

„Kas gali nemylėti tėvynės? Neįsivaizduoju žmogaus, kuris nejaučia meilės savo gimtajai šaliai, nes ji - tai jis pats, jo asmenybės šerdis“. Taip apie tėvynę kalbą buvęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Žmogus gimtinėje yra savas. Tėvynė suteikia žmogui artimą ir ramią aplinką. Lietuvių literatūroje vertybėmis laikytos meilė bei pagarba tėvynei, gimtosios kalbos tausojimas, laisvės troškimas ir istorinės gimtojo krašto praeities žinios. Maironis savo kūryboje reiškė meilę gimtinei, sunkumus, palikus tėvynę, aprašė XX a. pirmosios pusės rašytojai Salomėja Nėris ir Antanas Škėma.
Glaudus žmogaus santykis su tėvyne atskleidžiamas Jono Mačiulio – Maironio kūryboje. Žmogus turi savo tėvynę saugoti, gerbti ir branginti. Eilėraščių rinkinyje „Pavasario balsai“ akcentuojamas laisvės troškimas bei nacionalinio išsivadavimo idėjos. Eilėraštyje „Užtrauksime naują giesmę“ lyrinis subjektas kalba tautos vardu, kviečia žmones kilti į kovą ir siekti nepriklausomybės: „Užtrauksime naują giesmę broliai / Kurią jaunimas tesupras.“ Piešdamas Lietuvos peizažą, Maironis išreiškia susižavėjimą gimtojo krašto gamta. Eilėraštyje „Lietuva brangi“ lyrinis subjektas gėrisi tėvynės gamta: „puikūs slėniai sraunios Dubysos“, „miškais lyg rūta kalnai žaliuoja“. Eileraščio protagonistas džiaugiasi „kai vyturėlis/Jaukiai pragysta“, ar „vakarėlis/Ramumą neša“. Išreiškiama pagarba tėvynei, prisimenama jos garbinga praeitis: Graži tu, mano brangi tėvyne / Šalis, kur miega kapuos didvyriai: /Graži tu savo dangaus mėlyne! Brangi: tiek vargo, kančių prityrei. Nenutraukiamas ryšys su tėvyne akcentuojamas ir kitame Maironio eilėraštyje „Kur bėga Šešupė“. Lyriniam subjektui Lietuva yra ten, „Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka“. Lietuva apibūdinama gražiais epitetais: „gražiausia, maloniausia“. Gyvendamas carinės priespaudos laikais, poetas matė, kad yra žmonių, kurie dėl savo asmeninės gerovės išsižada įsipareigojimų Lietuvai. Maironiui dėl to skaudėjo širdį, jis nesitaikstė su tuo ir atvirai savo politinę poziciją atskleidė savo kūryboje, ragindamas kovoti už tautos laisvę ir skleisti tautines ideologijas. Taigi, Maironio eilėraščiuose pastebimas nepaprastas protagonisto stiprus ir artimas ryšys su tėvyne.
XX a. pirmosios pusės rašytojos, neoromantikės Salomėjos Nėries kūryboje akcentuojama gyvenimo užsienyje, palikus savo šalį, tema. Priverstinės emigracijos metu išvykusi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!