Žmogaus ir gamtos santykis (kalba su planu)

,,Žmogaus ir gamtos santykis” (Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas) ,,Vešlios Lietuvos girios buvo dosnios žmogui. Giriose, kur knibždėte knibždėjo žvėrių, žmogus nejautė nei alkio, nei šalčio. Jos teikė medžiagą pastogei…”, - būtent taip teigė lietuvių poetas, istorikas Dionizas Poška. Gamta - gyvasis ir negyvasis pasaulis, kuris jau nuo seno itin svarbus žmogui. Taigi, kyla klausimai, koks yra žmogaus ir gamtos santykis? Ar ji svarbi žmogui? Gamta gali paguosti žmogų ir suteikti jam džiaugsmo. Lakštingalos giesmės ir gegutės kūkavimas, pušys, besistiebiančios saulės link, ir nenustojanti virpėti drebulė, sudžiuvusių samanų ir eglių kvapas – visa tai susilieja į nuostabių pojūčių harmoniją, kuri žmogui sukelia laimės jausmą. Gamtoje taip pat jis gali išsakyti savo slapčiausias mintis, papasakoti savo bėdas ir vargus, nes gamta žino, kad nesvarbu dėl ko verkiam šiandien, mes iš to juoksimės rytoj. Tačiau gamta visada palaikys, paguos ir nudžiugins mus. Tą puikiai pavaizdavo XIX amžiaus rašytojas Antanas Baranauskas savo poemoje „Anykščių šilelis“. Pats gimęs ir augęs Anykščiuose jis visą laiką buvo apsuptas gamtos ir jautė tvirtą ryšį su ja. Šventosios ir Anykščių upių santakos, įspūdingi akmenys, apsupti legendų, garsina šį miestą. Nuostabaus grožio miškai, kurie Antanui Baranauskui buvo gyvenimo dalis ir įkvėpimo šaltinis, puošia visą Anykščių kraštą. Žmonės dar būdami pagonys labiau už viską saugojo ir mylėjo mišką. Antanas Baranauskas „Anykščių šilelyje“ idealizuoja praeitį parodydamas, kad žmogus miške patirią džiaugsmą: „Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria/ Vat teip linksmą dūšią, ažu širdies tveria,/ Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai:/ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?!“. Baranauskas kvapais, vaizdais ir garsais nupasakoja visą miško grožį, dėl kurio žmogus gali džiaugtis. Kaip ir daugelis romantikų, gamtoje Antanas Baranauskas įžvelgia paslaptingą jėgą, kuri vėl ir vėl traukia lietuvį į mišką. Jis parodo, kad lietuvis visada gali ateiti į gamtą išsipasakoti, išsiverkti ir nusiraminti: „Ai būdavo, būdavo iš mūsų šilelio/ Didžiausio patogumo, gražaus ramumėlio!/ Ė tas visas ramumas po lietuvių dūšias, / Lyg lygumoj vėjelis po žoleles trąšias,/ Plaukydamas lingavo, tamsiom vilniom tvino, - / Dažnai miške lietuvis, ko verkia, nežino.“ Baranauskas užsimena apie grožio ir ramumo išgyvenimą gamtoje, pripildantį sielą giedro liūdesio ir gerumo. Gamta randa kalbą su žmogumi, moka išklausyti. Kiekvienas gamtos sutvėrimas bando kalbėti, bet retas žmogus įsiklauso į beržų šniokštimą, lietaus plaunamą žolę, klykaujančią gervę. Taigi, gamtoje gali verkti ir ji tave paguos, gali džiaugtis ir ji džiaugsis kartu su tavim, tereikia ją pajusti. Visais laikais žmogus būdavo priklausomas nuo gamtos, kadangi ji buvo ne tik visų maitintoja, suteikdavo žmonėms prieglobstį, bet buvo ir jų mokytoja. Žmonės, stebėdami gamtą, ieškodavo atsakymų į daugybę jiems kilusių klausimų. XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos gyventojai daugiausia buvo evangelikai liuteronai, kurie tikėjo, kad Dievas sukūrė gamtą. Ši krikščionybės kryptis skatino dirbti, paprastai ir saikingai gyventi, pagal gamtoje nustatytą tvarką. Savo poemoje „Metai“ Kristijonas Donelaitis pavaizdavo tokią žemdirbių kultūrai būdingą pasaulėjautą. Šiame kūrinyje gamta yra tobulas Dievo kūrinys, iš kurio reikia imti pavyzdį. Keturi metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema – diktuoja Mažosios Lietuvos valstiečiams gyvenimo ritmą. Nuo jos priklauso darbų ciklas: sėja, šienapjūtė, kūlimas, gėrybių rinkimas ir apsirūpinimas žiemai. Alegorinis žmogaus ir gamtos gretinimas nusako, kad Dievo nustatyta tvarka aiški gamtoje: gandrai sutvarko lizdą, vėliau pasisotina ir padėkoja Dievui, kuklios išvaizdos Lakštingala savo čiulbesiu, panašiu į giesmę, garbiną Dievą. Įasmeninti gyvūnai dėkoja Dievui už kiekvieną suteiktą malonumą. Kadangi žmogus taip pat yra Dieviškojo plano dalus, jis turi imti pavyzdį iš gamtoje gyvenančių gyvūnų ir mokytis darbštumo , kuklumo, saikingumo ir religingumo. Todėl būrai ir peikė ponus, kurie yra tinginiai, nenori dirbti ir nori, kad už juos būtų viskas padaryta, o patys stengėsi nešvaistyti laiko veltui, daug dirbti ir kukliai gyventi. Šiais laikais žmonės yra pamiršę savo vertybes ir paprastumą – jie giriasi naujais daiktais, tam kad pasipuikuotų, nes nori būti geresni už kitus. Daugelis žmonių net nesusimąsto, kad kartais jiems reikia pastebėti gamtą, nes iš jos gali daug ko pasimokyti, pavyzdžiui, kuklumo ir darbštumo. Juk gamta yra amžinųjų vertybių puoselėtoja. Taigi, galiu drąsiai teigti, kad stebėdamas gamtą žmogus mokosi, kaip gyventi. Žmonių gyvenimas neatsiejamas nuo gamtos ritmo, ji yra dvasinė atrama. Visa tai atsispindi ir vieno ryškiausių XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės lietuvių rašytojų Juozo Tumo-Vaižganto kūryboje. Romane „Dėdės ir dėdienės“ pagrindiniai veikėjai Mykoliukas ir Severiutė yra nuo priklausomi nuo gamtos, o jų gyvenimas neatsiejamas nuo gamtos ritmo. Gamta – toji atrama, kuri visuomet gelbsti ištikus dvasnėms krizėms. Pavyzdžiui, Mykoliukas, netekęs mylimosios, o kartu su ja ir gyvenimo prasmės, visgi nepalūžta, nes gyvenimo negandas iškęsti padeda darbas ir buvimas gamtoje: arimas, šienapjūtė, rugiapjūtė ir kiti buities darbai. Be to, net ir neturėdamas su kuo pasidalinti mintimis, Mykoliukas nusiraminimą randa jo prižiūrimų gyvulių draugijoje. Severiutė, taip pat kaip ir Mykoliukas, brangina gamtos teikiamas dovanas, per jas ji įgyja ir kitų žmonių prielankumą (pvz., ji vienintelė valsčiuje moka skaniai paruošti grybus, surinkti naudingąsias vaistažoles ir pan.). Be to, kūrinyje pabrėžiamas ypatingas kūrinio veikėjo Mykoliuko ryšys su gamta. Kitiems neregimą bendravimo su kitu pasauliu būdą ryškiausiai atskleidžia paprastutė Mykoliuko smuiku čirpinama melodija: “ Lygiai taip pat

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!