Tą ramų žiemos vakarą su močiute Maryte šildėmės prie rusenančio židinio. Nuėjusi paimti jos mezginio radau nuo stovėjimo pageltusį laišką. Nusinešiau pas močiutę norėdama sužinoti, kodėl ji vis dar saugo, atrodytų, paprastą popieriaus skiautelę. Ji man paaiškino, kad tai paskutinis laiškas iš Lietuvos, kurį gavo prieš grįždama iš tremties. Šis pageltęs popieriaus lapas primena, koks džiaugsmas yra gyventi čia, gimtojoje žemėje. Aš paprašiau, kad ji man papasakotų daugiau apie tuos jaunystės laikus.
Anūkės Eimantės paprašyta mintimis grįžtu į praeitį. Dabar tai tik prisiminimai, o tada atrodė, kad ta kova beprasmė ir bevaisė, kad kovotojai – tai aukos ant laisvės aukuro. Tada žmonės šventai mylėjo ir garbino savo žemę. Dėl jos aukojosi, kad neišnyktų Lietuvos vardas, kad priešai negalėtų pasakyti – lietuviai nemokėjo branginti savo tėvynės, savo laisvės, savo namų. Vyrų krauju ir moterų ašaromis pasruvo upeliai, kupinos sielvarto ir ilgesio skambėjo raudos. Čia motinos su palaiminimu į tamsią nežinios naktį siųsdavo savo sūnus. Ir laukdavo dienas, mėnesius ir net ištisus metus, kasdien nuo aušros iki juodų sutemų. Kiek reikėjo pasiaukojimo, kiek nerimo, kiek vilties ir kantrybės.
Dar ir dabar prisimenu, kiek mes paaukojome: dėl Lietuvos, dėl meilės tėvynei žuvo visi trys mano broliai. Vyriausiasis, Jonas, buvo ką tik baigęs kunigų seminariją ir naiviai tikėjo, kad gali pakeisti visą moraliai nusmukusią ir niekuo nebetikiančią Lietuvos visuomenę, bet jo idėjos kirtosi su vadovų norais ir mintimis. Todėl 1946 metais už kurstymą kovoti su įsigalėjusiu komunizmu ir priešintis kolūkių kūrimui, jis buvo išvežtas į Turinsko lagerį Uralo gilumoje, kuriame praleidęs septynerius metus mirė dėl išsekimo. Toliau gyvenimas tik ritosi į vis gilesnę juodą ir purviną bedugnę, aplaistytą mano, seserų bei motinos ašaromis. 1945 m. mūsų kaimynas Balys ėmėsi organizuoti partizanines kovas, skatino prisidėti prie partizanų būrių ir mano brolį Bronių. 1946 metais Balys Barisa gavo ginklų. Partizanai juos išsidalino ir sudarė partizanų būrį, pasivadinusį Beržo...
Šį darbą sudaro 1852 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!