Žmogaus būtis lageriuose ir tremtyje

Kartais pajunti nenumaldomą norą paimti ir atsiversti istorijos knygos puslapį, pajausti praeities alsavimą, bent maža dalele prisiliesti prie mūsų motinos istorijos. Norisi, kad sustotų laikas ir galėtum nukeliauti į tuos laikus, kai gyveno mūsų proseneliai, pabuvoti istorinių įvykių sūkuryje. Juk viskas po truputį nugrimzta užmarštin ir tik rašytiniai šaltiniai mums neleidžia pamiršti to, kas atsitiko mūsų seneliams ir proseneliams, kas jiems buvo nepaprastai svarbu ir pasuko jų gyvenimo kelius nežinoma kryptimi...
1948 m. gegužės 22-osios 4 valandą ryto įvykdytas didžiausias masinis Lietuvos gyventojų trėmimas, kurio metu panaudojus gyvulinius vagonus ištremta apie 40 tūkst. žmonių. Jų tarpe - 10 897 vaikai iki 15 metų. Vykdant Centrinio bolševikų aparato Maskvoje tremtiniai nugabenti į Sibirą, SSRS pietus ir kitas menkai tinkamas išgyvenimui vietoves.
Tai buvo pirmoji siaubinga tremties banga dokumentuose užkoduota pavadinimu ,,Vesna“, išdraskiusi šeimas, pasiglemžusi tūkstančius gyvybių, iš vaikų atėmusi vaikystę, ir gražų bei prasmingą gyvenimą. Žmonės buvo kaip gyvuliai grūdami dešimtimis i gyvulinius vagonus ir gabenami kuo toliau į šiaurę. Jau tuomet vaikus ištiko siaubinga nelaimė, o po kelių valandų jie buvo išskirti nuo tėvo. Kentę siaubingą šaltį, alkį bei kitus nepriteklius, daug vaikų neišgyveno nei kelių dienų.
Galima sakyti, kad ištremta buvo visa Lietuva. Ne tik tie, per visas trėmimo bangas į nežinią išvežti tūkstančiai nelaimingųjų, bet ir visi likę gimtinėje. Kodėl taip sakau? Todėl, kad išvežtųjų artimieji, skendėdami sielvarte ir baimėje, kad jų gali laukti toks pats likimas, buvo dvasinėje tremtyje. Tie kurie skundė, įdavinėjo, padėjo organizuoti trėmimus, ištrėmė save savo pačių rankomis, nes kentė ne tik sąžinės priekaištus, valdžios, kuriai pasitarnavo kontrolę, bet ir gniuždantį visuomenės smerkimą...
Jie irgi turėjo dirbti arba prižiūrėti mažesnius savo brolius ar seseris. Dažniausiai dirbdavo druskų kasyklose. Klijuodavo maišus druskai pilti. Pagal įsakymą, jie turėdavo suklijuoti net 500 maišų, nors sugebėdavo padaryti mažiau nei pusę savo darbo. Už neatliktą darbą jie negaudavo valgyti. Dirbdavo net po aštuonias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!