Žemės gelmių turtai arba naudingosios iškasenos

Iš šio projekto mes tikimės sužinoti apie naudingąsias iškasenas, kaip ir kada jos susiformavo, kam naudojamos ir t.t.
Kitoje projekto dalyje apibūdinsime arčiausiai mūsų vietovės esantį naudingųjų iškasenų telkinį.
O pabaigai, pabandysime paaiškinti, su kokiomis aplinkosaugos problemomis susiduriama išgaunant naudingąsias iškasenas.
Naudingosios iškasenos buvo, yra ir bus viena iš pagrindinių visuomenės ekonominės ir socialinės pažangos varomųjų jėgų. Ne veltui civilizacijos raidos etapams pavadinti parinkti akmens, vario, bronzos ir geležies amžių pavadinimai, pabrėžiantys naudingųjų iškasenų svarbą civilizacijos raidai.
Per XX šimtmečio pirmuosius penkiasdešimt metų pasaulyje išgauta tiek mineralinių išteklių, kiek jų buvo iškasta per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį, o per pastaruosius kelis dešimtmečius gavyba padidėjo dar 50 procentų.
Gavybos didėjimas sietinas su gyventoju daugėjimu pasaulyje ir pastangomis išlaikyti pasiektą gyvenimo lygį - išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui per metus yra sunaudojama apie 20 tonų įvairių rūšių mineralinių išteklių.
Lietuvoje prieš dešimt metų buvo iškasama po 10-12 tonų naudingųjų iškasenų kiekvienam gyventojui, tačiau pastarąjį dešimtmetį tas kiekis ženkliai sumažėjo ir tesiekia 3-4 tonas. Tai daugiausia statybinės mineralinės medžiagos arba jų gamybai skirta žaliava, tačiau jos pagal gavybos ir sunaudojimo kiekį ir vertę pasaulyje ir yra svarbiausios, pagrindinės naudingosios iškasenos.
Dabar Lietuvoje įvairiu detalumo lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 8 rūšys (klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, kreidos mergelis, durpės ir nafta) yra eksploatuojamos, o dviejų rūšių: opokos ir sapropelio eksploatavimas nutrūko devintąjį dešimtmetį (1 pav.). Taigi Lietuvos žemės gelmėse pakankamai turime svarbiausių pasaulyje išteklių - tai yra žvyro ir smėlio, skaldai gaminti dolomito, industrijai (cemento pramonei) ir žemės ūkiui tinkamos klinties, molio, opokos, durpių, anhidrito. Viena iš perspektyviausių savojo investuotojo nesulaukiančių naudingųjų iškasenų yra anhidritas. Karstiniame regione ištirti gipso ištekliai dėl neišvengiamos jų gavybos įtakos karstėjimo procesui nenaudotini. Be to, mūsų gelmėse yra dar mažai tirtų arba spėjamų, remiantis geologinėmis prielaidomis, naudingųjų iškasenų, kurių tyrimą ir naudojimą galėtų lemti ateities technologijos ir ekonominės sąlygos.
Remiantis galiojančiais teisės aktais,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!