Degios naudingosios iškasenos, chemijos pramonės žaliavos bei pusiau brangūs akmenys

Dažnai net nesusimąstome, kad viskas, ką naudoja žmogus, „paimta“ iš gamtos, t. y. iš mus supančios aplinkos. Naudingos iškasenos yra nafta, opoka, molis, žvyras, smėlis, klintis akmens anglis, gamtinės dujos, metalų rudos, durpės ir daugelis kitų. Jų kiekis Žemėje ribotas, o iš naujo jie kaupiasi labai lėtai. Pavyzdžiui, per vienerius metus žmonija sunaudoja tiek anglies, kiek jos susikaupdavo per 400 tūkst. metų.
Labiausiai naudojamų pasaulyje vertingų žaliavų Lietuvoje yra nemažai – tai žvyras ir smėlis, molis, klintis, dolomitas, opoka, sapropelis, kreidos margelis. Šalis turi ir savas energetinių resursų žaliavas – durpes, naftą, hidroterminį vandenį, jos žemės gelmėse dar yra neįsisavinamų anhidrito, akmens druskos, geležies rūdos, gėlavandenės klinties, gintaro ir kitų naudingųjų iškasenų. Tik jų paplitimas įvairiose apskrityse skirtingas.
Per paskutinį dešimtmetį kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje žymiai sumažėjo. Dabar ji sudaro vos keliolika procentų to lygio, kuris buvo prieš dešimt metų. Tai lemia bendra šalies ekonomikos pertvarka, energijos resursų pabrangimas, naujų rinkų stoka, lėšų stygius ir daugelis kitų priežasčių. Labai svarbu pakeisti šią tendenciją ir pasiekti, kad žemės gelmėse esantys turtai atneštų valstybei daugiau naudos. Tiesa, naudingųjų iškasenų gavyba neišvengiamai veikia aplinką, tačiau išsamios žinios apie gelmių sandarą, gavybos sąlygas, pasekmes bei jų priežastis šio padeda išvengti arba ženkliai jį sumažinti.
Didžioji geologinių išteklių dalis yra neatsinaujinanti. Žmogaus poreikiams tenkinti išgaunami fliudai, mineralai, uolienos formavosi tūkstančus metų. Naudojant plačiai plitusias naudingąsias iškasenas (smėlį, žvyrą, molį ir pan.), išeksploatuotų telkinių pakeitimas naujais nekelia didesnių problemų (kasybos žala kraštovaizdžiui šiuo atveju nagrinėjama).
Lietuvoje ribotą paplitimą turi gintaras. Pagal naujausius geologinius tyrimus, Kuršių mariose įvertinti ištekliai Juodkrantės plote sudaro 112 t, po to nustatyti dar 4 prognoziniai plotai, kurių išteklių įvertinimas reikalauja detalesnių geologinių tyrimų.
Anhidritas – viena iki šiol nenaudojamų Lietuvos naudingųjų iškasenų. Jo eksploatavimui šiuo metu yra labiausiai pasirengta. Tačiau jį reiktų kasti šachtose. Lietuvoje atsirastų nauja pramonės šaka, reikalaujanti didelių pastangų ir lėšų.
Anhidritas yra sulfatinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!