Vandenviečių grupių, sanitarinių apsaugos zonų (SAZ) juostų nustatymas ir reikalavimai

Vanduo yra gamtos produktas, be kurio būtų neįmanomas biosferos- augalų ir gyvūnų- egzistavimas. Svarbus jis ir žmogui, ypač geriamas vanduo, būtinas jo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Tam geriausiai tinka gėlas požeminis vanduo, kuris natūraliomis sąlygomis yra švarus, jame nėra infekcines ligas sukeliančių mikroorganizmų ir toksinių medžiagų.
Švaraus vandens poreikis vis didėja. Lietuva yra bene vienintelė Europos šalis, kur žmonių buityje naudojama tik požeminio vandens ištekliai (100 %). Tuo tarpu tokios šalys kaip Vokietija, Danija, Suomija požeminių vandenų vartoja tik apie 20-25 % . Požeminis vanduo kokybe neprilygsta paviršiniui. Be to pigesnė yra požeminio vandens gavybos savikaina, nes jos eksplotavimas nesusijęs su brangių vandens kokybės gerinimo įrenginių statyba. Taigi, požeminiai vandenys yra labai svarbūs Lietuvoje.
Skirtingai nei kiti gamtos ištekliai ar naudingosios iškasenos, požeminis vanduo yra paplitęs visame pasaulyje. Tačiau galimybės jį naudoti labai skiriasi ir priklauso nuo vietos klimato sąlygų – klimato ir vandeningųjų sluoksnių (uolienos, smėlingi sluoksniai ir pan., kurių porose kaupiasi vanduo) paplitimo.
Maitindamasis žmogus vidutiniškai per parą suvartoja apie 3 litrus geriamo vandens. Taigi per metus apie 1000 litrų. Bet svarbu ne tik tai, kad jo užtektų, bet taip pat, kad geriamas vanduo būtų tinkamos kokybės. Vandens kokybė daugiausiai priklauso nuo aplinkos higieninės būklės. Pramonės, žemės ūkio, kitų veiklos sričių bei buitinės atliekos, patenkančios į aplinką, gali pabloginti ir vartojamo vandens kokybę. Todėl labai svarbu visomis įmanomomis priemonėmis apsaugoti geriamojo vandens kokybę. Užkirsti kelia taršai ir išsaugoti turimus švarius ir atitinkančius higienos reikalavimus vandens telkinius.
Vandenvietė – teritorija, kurioje imamas vandentiekos reikalams tinkamas vanduo. Joje, be vandens imtuvų, būna vandens gerinimo ir dezinfekavimo įrenginių, rezervuarų vandens atsargoms laikyti, siurblinė. Didelių miestų vandentiekiai turi po kelias vandenvietes.
Apie vandenvietę būna išskiriama iki trijų sanitarinės apsaugos zonų:
I-oji arba griežto režimo, II-oji arba mikrobiologinės taršos, III-oji arba cheminės taršos.
Lietuvos vandenvietės pagal HN 44:2006 (Žin., 2006, Nr 81-3217) yra dviejų tipų :
1. Eksploatuojančios neribotus vandeningus sluoksnius
2. Eksploatuojančios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!