Uolienose išlikusios organinės liekanos

Parengė: stud. V. Staškūnas.
1. Kas yra fosilijos?
Fosilijos (lot. fossilis – iškastinis) – suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios gyvųjų organizmų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose[5].
Iš kažkada užsikonservavusių gyvų organizmų nema­žai rasta jų iškasenų. Nors didesnė dalis organizmų, seniai gyvenusių Žemėje, buvo sunaikinta, tačiau vietomis jų kūnai arba jų dalys, atsidūrę nuo deguonies poveikio apsaugotoje vietoje, greitai buvo palaidoti po nuosėdomis [3]. Jie virto uolie­na, mineralizavosi veikiami lėtai pro gruntą besisunkiančio vandens (1 pav.). Tokie daugumos iškasenų istorijos bendri bruožai. Žemiau bus aptariama, kaip išsilaiko organinės liekanos. Dažniausiai aptinkami suakmenėję gyvūnų kaulai, dantys, kriauklės, mediena, žiedadulkės. Fosilijos susidaro, kai gyvūnas ar augalas palaidojamas nuosėdose. Paprastai jų minkštosios dalys supūva, o kietosios išlieka. Todėl dauguma fosilijų susideda iš suakmenėjusių gyvūnų kaulų ar kriauklių arba iš augalų lapų ar sumedėjusių dalių. Kiti organizmai, ypač bakterijos, medžiagą ėda arba chemiškai skaido. Ir organinės, ir neorganinės medžiagos che­minio irimo reakcija paprastai yra oksidavimasis. Pavyzdžiui, miške nuvirtusio medžio kamienas, pagulėjęs ant žemės kele­tą metų, paruduoja ir supūva. Kai kuriose jūrų fosilijose kriauklių vietą kartais užpildo kiti mineralai arba lieka tik vidinių ar išorinių dalių atspaudai. Fosilijos randamos nuosėdinėse uolienose, ypač klintyje ir molio skalūne. Daugelis fosilijų yra jau išnykusių gyvūnų, tokių kaip dinozaurai, liekanos [1]. Tačiau uolienų kloduose pasitaikančios iškastinės liekanos yra tik maža kažkada gyvenusių organizmų dalis. Ypatingomis sąlygomis jų kūnai buvo apsaugoti nuo oksidavimosi ir maistą ėdančių gyvūnų — tai paprastai atsi­tikdavo mirštančiam ar ką tik mirusiam organizmui panirus į vandenį. Jos duoda žinių apie gyvūnus ir augalus, gyvenusius prieš milijonus metų, ir padeda paleontologams datuoti uolienas, kuriose randama jų likučių. Fosilijos, kurias sudaro tik pėdų atspaudai ar urveliai, vadinamos bioglifais
Apie fosilinių gyvūnų veiklą liudija aptinkami jų pėdsakai. Pirmos tokios fosilijos – bakterijų veiklos pėdsakai, aptiktos prekambro uolienose. Kiek jaunesnės yra įvairių bestuburių palikti šliaužiojimo takai, urveliai. Įvairių gyvūnų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!