Požeminiai vandenys ir geologija

Požeminis vanduo, kaip naudinga iškasena, pirmiausiai yra žemės gelmių dalis ir jo ištekliai priklauso nuo tiriamojo ploto geologinių bei hidrogeologinių sąlygų. Taip pat jis yra sausumos bendrų vandens išteklių dalis, todėl yra susijęs su paviršiniu ir atmosferiniu vandeniu, vadinasi, jo at­sargos taip pat priklauso ir nuo fizinių geo­grafinių bei antropogeninių veiksnių (pakitusių mitybos sąlygų, cheminės, bak­teriologinės sudėties ir pan.). Taigi galime sakyti, kad požeminis vanduo, palyginti su kitomis naudingomis iškasenomis, turi nemaža savitų bruožų, į kuriuos reikia kreipti dėmesį vertinant jo atsargas. Svarbiausia požeminio vandens ypatybė - visiškas arba dalinis jo atsinaujinimas, nes jis neatsiejamas nuo paviršinio ir atmosferinio vandens. Kitas ne mažiau svarbus bruožas —vandenvietėse eksploatuojamo debito priklausomybė nuo jį formuojančių ir kintančių laikui bėgant, veiksnių, tokių, kaip paviršinio ir kaimyninių vandeningų horizontų vandens pertekėjimai ir kt. Abi šios ypatybės lemia požeminio vandens išteklių padidinimo galimybes eksploatavimo metu.
Vandenvietėje išgaunamo vandens kiekis labai priklauso nuo eksploatacijos sche­mos (kokiu būdu yra išdėstomi eksploa­taciniai gręžiniai, kokie yra filtrai ir kt.). Mat racionalią vandens gavybą sąlygoja ne tiek išgaunamo ir natūraliomis ar dirb­tinėmis sąlygomis vandeningu horizontu tekančio vandens kiekis, kiek vandeningų uolienų filtracinės savybės, nulemiančios vandens įtekėjimo į eksploatacinius gręži­nius galimybes. Kitaip tariant, reikia atsi­žvelgti į du aspektus — balansinį ir hidro­dinaminį. Pirmuoju nusakomas vandeningo horizonto aprūpinimas vandeniu (ar for­muojantys vandens išteklius veiksniai parū­pins reikiamą vandens kiekį), antruoju — galimybė išgauti vandenį vandenvietės įren­giniais, nuo kurios daugiausia ir priklauso eksploatacinės schemos sudarymas. Pavyz­džiui, vandeningame horizonte gali būti daug vandens, bet jei vandenį talpinančių uolienų laidumą nusakantis filtracijos koe­ficientas yra mažas, tai negalima pumpuoti vandens dideliu debitu, nes mažo laidumo uolienos nepraleis didelio vandens kiekio. Kitas atvejis — vandeningas horizontas pasi­žymi geromis filtracinėmis savybėmis ir turi daug vandens, bet jeigu jo mitybos šaltiniai yra menki, tai vandens atsargų gali pakakti labai neilgam laikui.
3) vandens kiekį, kuris gali būti išpumpuotas vandenviečių įrenginiais (eksploataciniais gręžiniais).
Talpiniai ištekliai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!