Lietuvos geologija

Darė: G. Zaleckytė 9 b kl.
• Dabarties geologiniai procesai
• Žemės gelmių turtai
Geologinė praeitis
Paviršius ir klimato raida
Manoma, kad prieš 1,5 mlrd. metų dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo gana aukštų kalnų, kurie ilgainiui sudūlėjo. Būta ir ugnikalnių. Tai įrodo kristaliniame pamate randamos magminės uolienos.
Dėl vertikaliųjų Žemės plutos judesių Lietuvos paviršius tai grimzdo, tai kilo. Pažemėjusią teritoriją ne kartą buvo apsėmusi jūra. Čia, kur šiandien vaikštome, prieš daugelį milijonų metų būta ir seklios įlankos, ir kelių šimtų metrų gylio jūros.
Jūros dugne klostėsi organinės ir neorganinės nuosėdos. Per daugelį metų jos virto nuosėdinių uolienų storymėmis. Jūrai atsitraukus, išorinės jėgos (vėjas, vanduo, temperatūros pokyčiai, gyvieji organizmai) ardė sausumoje atsidūrusias uolienas.
Mūsų krašte būta įvairaus klimato: milijonus ar tūkstančius metų trunkančių atšilimų ir atšalimų, drėgnesnių ir sausesnių laikotarpių. Pavyzdžiui, prieš 220 mln. metų plytėjo dykumos.
Dabartinis geologinis periodas, trunkantis jau 1,6 mln. metų, vadinamas kvarteru. Šiam periodui būdingi klimato atšalimai.Lietuvos teritoriją dengia daugiausia ledynų ir jų tirpsmo vandens suklostytos kvartero nuogulos.
Taigi mūsų krašto paviršius ir klimatas geologinėje praeityje nuolat kito.
Žemės gelmių tyrimai
Ištyrus žemės gelmes, galima nemažai sužinoti apie tos teritorijos praeitį. Mat uolienos susidaro tam tikromis sąlygomis. Iš jų taip pat galima nustatyti prieš milijonus metų buvusį klimatą, tada gyvenusius organizmus. Žemės gelmėse randama įvairių naudingųjų iškasenų, kurių reikia žmonių ūkinei veiklai.
Arčiau paviršiaus slūgsančių uolienų galima pamatyti atodangose: stačiuose upių šlaituose arba karjeruose, kur atsiveria uolienų sluoksniai. Šiaurės Lietuvoje kvartero nuogulų danga ploniausia, todėl upės kai kur ją nuardžusios. Tai lyg muziejus po atviru dangumi, kuriame atsiskleidžia milijonų metų geologinė praeitis, todėl dauguma tokių atodangų paskelbtos gamtos paminklais.
Dideliame gylyje slūgsančias uolienas geologai gali pasiekti tik gręždami. Lietuvos teritorijoje išgręžta tūkstančiai giluminių gręžinių. Giliausias iš jų – Kretingos rajone netoli Vidmantų gyvenvietės (2564 m). Iš gręžinio ištraukiama uolienų pavyzdžių. Tai vadinamoji uolienų šerdis (kernas).
Geologinis pjūvis
Ištyrę gręžiniuose rastų uolienų sudėtį, amžių ir nustatę slūgsojimo gylį mokslininkai sudarė geologinį pjūvį.
„Jauniausias “ kvartero...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!