Dirvotyra ir geologija

1. Dirvotyra, geologija,ir jų uždaviniai, dirvotyros istorija. Dirvotyra – mokslas apie dirvožemį, jo sandarą, sudėtį, savybes, geografinį paplitimą, susidarymo dėsningumus, vystymąsi, reikšmę gamtoje, apie esminę dirvož savybę – derlingumą, būdus jam išsaugoti ir didinti. Kaip savarankiškas mokslas atsirado Rusijoje 19 a pab. Mūsų dienomis – tai kompleksinė mokslo šaka. 3. Trumpa dirvotyros istorija. Dirvotyros mokslas Lietuvoje. Pirmasis humusa apibūdino švedas Valerijus XVIIIa. Vėliau XIXa. Vokiečių mokslininkas Tjieras paskelbė augalų mityba humusu (teorija). Dirvotyros istorijoje nemažai pasidarbavo lietuvis K.Giedroicas. Jis išaiškino dirvožemio sorbacijos teoriją. Pirmasis dirvožemininkų kongresas įvyko 1927m. Lietuvos dirvožemiais pradėta domėtis po Valakų reformos. Po I pasaulinio karo, pradėtai Lietuvos žemės reformai, J. Stonkūnas sudarė dirvožemio vertinimo skalę. 1925m. pasirodė pirmoji knygutė “Dirvožemis”(aut.Skubeika). 1930m.LŽŪA Dirvotyros mokslo katedros vedėjas prof. S.Ruokis suklasifikavo Lietuvos dirvožemius pagal drėgmės rėžimą, reljefą, granuliometrinę sudėtį, paruošė knygą “Dirvožemio mokslas”.1936m.išleido pietų Lietuvos dirvožemio žemėlapį. Daug prie dirvožemių tyrinėjimo prisidėjo Garunis, Vaitiekūnas, Žemaitis ir kt. Pokario Lietuvoje dirvožemį tirti ir kortagrafuoti pradėjo LŽŪA(įkurta 1946). Lietuvos dirvožemių tipas ir glanuliometrinė sudėtis 1996m. buvo nustatyta pagal Dokučajavo klasifikacija. 4. Dirvožemis kaip gamtos kūnas ir gamybos preimonė, sausinimo, drėkinimo, anierozinių, agrobiologinių ir cheminių melioracijų objektas.Dirvožemis yra savarankiškas gamtos kūnas susidaręs dėl klimato augalinių ir gyvulinių dirvodarinių uolienų, reljefų ir šalies amžiaus sąveikos. Tai yra savita mineralinė ir biologinė sistema. Dirvožemio savybės lemia mineralinių ir organinių medžiagų kompleksas. Visos dirvožemio savybės yra tarpusavyje susijusios. Jo savybės kinta, kinta dėl žemės dirbimo, tręšimo, temperatūros svyravimų, dirvožemio mineralinių ir organinių gaminių procesų eigos. 5. Žemės vidaus sandara ir sudėtis. Tai viršutinis žemės apgaubtas. Dar vadinama Litosfera. Litosfera –tai pavitšinis žemės apgaubtas, kurį sudaro žemės pluta ir viršutinė mantija iki atmosferos. Žemės plutos storis nuo7 iki 80 km. Tai aktyviausia geosfera. Joje vyksta magminiai ir dektoniniai procesai. Apatinis žemės plutos paviršius visiškai atspindi viršutinį. Žemynose žemės pluta giliau įsiskverbia į mantiją. Stratisfera –tai nuosėdinių ir vulkanogeninių nuosėdinių uolienų žemės plutų sluoksniai(moliai 40%,smeliai 20%ir k.t.). Granitinis apgaubtas sudarytas iš gneisų ir deolitų. Granitų ir kitų uolienų, kurių cheminė sudėtis labai įvairi: tai magminės nepakitusios ir iš dalies pakitusios metamorfinės kristalinio pamato uolienos. Bazaltinės sluoksnis sudarytas iš sunkesnių kristalinių uolienų. Šios uolienos artimos magminems uolenoms. Vidutinis storis apie 20 km.,po kalnynais 30-40km.Dažniausiai žemės plutoje yra 9 elementai (procesai) deguonies apie 60, silicio 20, aliuminio 6, vandenilio apie 3%. 6. Mineralų ir uolienų susidarymas, geologiniai procesai.Uoliena sudaro pirminiai ir antriniai mineralai. Mineralai- tai žemės plutos cheminių elementų junginių, mišiniai ar gryni elementai, susidarę įvairių fizikinių, cheminių procesu metu. Geologinių procesu metu susidaro mineralai ir įvairios uolienos. Jie skirstomi į:1)Endogeninius 2)Egzogeninius 3)Metamorfinius 4)Homogeninius.Endogenniai procesai. Tokiems kaip žemės plutos kilimas, skilimas, magnetizmas didžiausią poveikį daro vidinės žemės jėgos. Šių jėgų šaltinis-magma. Ji yra suspausta žemės gelmėse, todėl stengiasi prasiveržti į mažesnio slėgio vietas. Taip deformuojama žemės pluta. Susidaro raukšlės, kalnai. Iš magmos, veikiant aukštai temperatūrai ir didelem slėgiui , formuojasi mineralai. Jie sudaryti iš sunkiai besilydančių silikatinių medžiagų ir lakiųjų komponentų. Egzoterminiai procesai- vyksta žemės paviršiuje, nelygiuose sluoksniuose dėl saulės radiacijos energijos,mikroorganizmų ir kt. Veiksnių. Dėl temperatūros svyravimų uolienos dyla t.y. smulkėja. Vėjas , tekantis vanduo, ledynai atlieka didžiulį geologinį darbą. Jie skirstomi į dūlėjimo metu susidariusius ir nuosėdinius. Uolienos trupa besikeičiant temperatūrai , įsiterpiant augalų šaknims. Metamorfiniai procesai- tai yra uolieną sudarančių mineralų kitimas veikiant endogeniniu procesų visumai. Jei metomorfizmas vyksta uždaroje sistemoje sistemoje, uolienų cheminė sudėtis nekinta, šis procesas vadinamas izocheminiu. Kai uolienos metomorfuojasi cheminė sudėtis kinta atviroje sistemoje, tai šis procesas vadinamas metomorfizmu. Homogeniniai procesai- tai mineralai ir uolienos susidarę kosminėje erdvėje. Tyrimai rodo kad menulyje yra susidarymas panašus į žemėje vykstantį magmetizmą ir metomorfizmą. 8.Pamatinės uolienos jų klasifikcija ir savybės.Uolienos-tai žemėsplutoje esantys vieno ar kelių mineralų agregatai susidarę geologinių procesų metu. Žemės plutoje pamatinės uolienos skirstomos: 1.Magminės erupcinės.2.Metamorfinės.3.Nuosėdinės. 10 Magminės uolienos susidarė kietėjant išsilydžiusiai magmai;kai isilydžiusi magma išsilieja į paviršių,vadinama-lava.Jai lėtai auštant susidaro stambiagrūdės uolienos.Labiausiai paplitusi magminė uoliena-bazaltas-turi daug molio mineralų.Granitas-jam dūlant susidaro smėlai,žvyrai,vyrauja kvarcas. 11.Kietosios nuosėdinės uolienos.Kietosios nuosėdinės uolienos yra susidariusios susicementavus įvairių uolienų dūlui.Suklostytos birios uolienos,vėjo,vandens,ledo ir gravitacijos jėgos veikiamos,virsta kietosiomis nuosėdinėmis uolienomisdėl uolienų įvairovės cemantacijos laipsnis ir atsparumas dūlėjimui labai nevienodas.Smulkiagrūdėsuolienos sukietėja ir be sujungiančių medžiagų. 12.Matamorfinės uolienos.Tai sensesni uolienų klodai gali būti palaidoti po naujų nuosėdinių ar magminių uolienų sluoksniais.Magminės ir nuosėdinės uolienos žemės gelmėse esant dideliam slėgiui ir aukštai temperatūrai,metamorfizuojasi,pamažu pakinta.Karštis ir slėgis tokie dideli kad pakeičia uolienų mineralų prigimtį bet medžiagos neišlydo.Kai metamorfizuojasi magminės uolienos susidaro gneisai,o metamorfizuojant nuosėdinėms uolienom-klintys virsta marmuru. 13.Pamatinių uolienų dūlėjimas ir jo rūšys.Dūlėjimas-tai uolienų pasikeitimas,ardymo ir sintezės mišinys,kuriame dažnai dalyvauja ie gyvieji organizmai.Dūlėjimas skirstomas:1)fizinis-mechaninis;2)cheminis-biologinis. 14.Fizinis ir cheminis-mechaninis dūlėjimas.Fizinis-mechaninis dūlėjimas iššaukia temperatūrą,nes skirtingi mineralai pasižymi skirtingu plėtimosi koeficietu.Taip pat skirtingi mineralai skiriasi spalva.Saulės įtakoje greičiau įšyla tamsios spalvos –jie greičiau plečiasi,plečiasi ir nuo užšalusio vandens. Cheminis-mechaninis dūlėjimas –tai tirpimas,hidrolizė,oksidacija,dūlėjimas veikiant rūgštiniu tirpalu.Vykstan šiam dūlėjimui susidaro nauji mineralai. 15.Magminių uolienų dūlėjimo stadijos ir produktai.Magminių uolienų dūlėjimo dtadijos:nuolaužinė;sialitė;rūgštinė sialitinė;alitinė.Nuolaužinės stadijos metu uolienose vyrauja fikinis dūlėjimas,-kaupiasi įvairaus dydžio nuolaužos,o mineralai lieka nepakitę.Nuolaužinė stadija būdinga poliarinėms zonoms,dykumoms,jaunų kalnų sritims.Sialitinė yra cheminio-biologinio dūlėjimo pradžia,kai pradeda skaidytis silikatai ir aliumosilikatai.Jie sukuria šarminę aplinka.Susikaupęs kalcio korbonatas neišsiplauna į dirvožemį giliau,nes ši stadija vyksta drėgmės trukumo zonose.Rūgščioji sialitinė stadija vyksta drėgno ir šilto klimato zonose,čia jie plaunami.Šarminę terpę keičia rūgšti aplinka.Molio mineralai įra,tai dirvožemio granuliometrinė sudėtis lengvėja.Alitinės stadijos metu toliau irsta molio mineralai,susidaro pastovūs geležies,silicio oksidai ir hidroksidai.Vyksta drėgnų tropikų zonose. 16.Silikatinių molių dūlėjimas.Dirvožemio dūlėjimo stadijos.Silikatinių molių mineralų kristalai yra įvairių formų,dažniausiai sudaryti iš įvairuų plonų lapelių-tai įvairių rūšių sluoksniai aliumo silikatai. Silikatiniai molio mineralai virsta dviem būdais:1) Įvykus palyginus nedideliems fizikiniams ir cheminiams pirminių mineralų pakitimams;2)Intensyviai skaidantis mineralams,kai skaidymosi produktai tampa silikatiniais moliais.Išlieka su ta pačia gardele.Dirvožemio dūlėjimo stadijos.1)jauni arba nesubrendę.Tai beveik be išimties sudaryti iš pirminių mineralų,paveldytų iš dirvodarinės uolienos.2)ankstyvo subrendimo.Susidaro ir vyrauja 2:1 tipo silikatiniai molio mineralai,besikaupiantys horizonte B.3)Vėlyvo subrendimoČia 2:1 tipo molio mineralai keičiasi į 1:1 tipo molio mineralus.Susidaro koalinito grupės mineralai.labiau išmolėjęs,lengvesnė granuliometrinė sudėtis.4)Seni arbs subrendę.Šių dirvožemių paviršiaus horizonte A beveik nėra dulkių ir dumblo dalelių,liekę tik smėlio frakcija,dalelės didesnės 1-0,05 mm.Vyrauja kvarcas. 18.Geologinė dirvodarinių uolienų klasifikacija ir jų relijefas.Geologinių dirnodarinių uolienų klasifikacija:1)Dūlėjimo pluta;2)Sąnašinės skirstomos pagal tai kas jas sunešė ir suklostė;a)gravitacijos jėgų veikiamos,koliuvinės,deliuvinės;b)vandens-aliuvinės,jūrinės ,ežerų;c)ledo-moreninės, fliuvioglacialinės, limnoglacialinės, liosai;d)vėjo-eolinės,vulkaniniai pelenai. 19.Dūlėjimo pluta arba eliuvis-tai suirusios kietos uolienos,neperneštos į kitą vietą.Dūlėjimo plutos sudėtis būna įvairi ir priklauso ne tik nuo to,ar dūla magminės,nuosėdinės ar metamorfinės uolienos,bet ir nuo dūlėjimo intensyvumo bei stadijos.Jeigu dūlėjimo intensyvumas nedidelis ir kartu vyksta su uolienų ardymu,tuomet ant dūlėjimo plutos susidarę dirvožemiai gali neturėti horizonto C,nes horizontas B,o kartais ir A slūgso ant dirvodarinės uolienos. 20.Koliuvinės ir eliuvinės dirvodarinės uolienos.Koliuvinės uolienos-tai griūtys,kalnų lavinos įeina į koliuvines sąnašas,tai įvairių uolienų dūlas,dėl gravitacinių jėgų slenkantis žemyn,kliūvantis,palietus dar veikia kitas uolienas.Šios uolienos yra akmeningos,labiau paveiktos fizinio dūlėjimo.Deliuvinės sąnašos-tai uolienų dūlas,veikiamas svorio jėgos ir lietaus vandens,yra nuslinkęs žemyn.Lietuvoje nedaug deliuvinių sąnašų-tai maži ploteliai išsidėstę tarpukalvėse. 21.Vandens suklostytos dirvodarinės uolienos.Didelių,mažų,sraunių ir lėtų upių slėniuose suklostomos aliuvinės-tekančių vandenų nuodėdos.Jos dengia upių salpas,terasas ir deltas. Salpa-tai upės slėnio dalis dudaryta iš upės nuosėdų ir apsemiama potvynio vandens. Delta-taip pat suformuota iš nuosėdinių medžiagų.Suformuoja didesnius plotus,todėl kad upei sulėtėjant tekėjimo kryptis sulėtėja.Ežerinės nuosėdos.-tai nuosėdos suneštos į ežerą įtekančių upių.Būna lengvos granuliometrinės sudėties.(žvyras,smėlis ir dumblas) 22.aliuvinės.Proliuvinės.Proliuvinės-tai kita upės nuosėdos dalis.Jos susidaro kai uolienų dūlas laikinų didelių vandens srautų nuplaunamas nuo šlaitų ir kūgio pavidalu suklostomas mažų upelių įtakose į dideles upes. 23.Jūrinės nuosėdos -tai įvairių srovių suneštos medžiagos,nusėsdintos vandenynuose,jūrose ir įlankose.Stambesnės dalelės yr isidesciusios arciau kranto,smulkesnes-toliau.Iskilus zemes plutai arsitraukus jurai nuosedos atsidure virs juros lygio ir ant ju susidare dirvozemiai. 24.ledyniniai dariniai.Ledyninio reljefo formos.Tai ledo dariniai:morenos,limnoglacialines nuogulos,fliuvioglacialines nuogulos. 25.Morena.Sios nuogulos susidaro is ledyno atnestos mases.Susideda is:molio;smelio;zvirgzdo ir zvyro,riedulingu akmenu.Kuo si mase yra daugiau perplaunama ledynu tirpsnio vandens,tuo ji yra lengvesnes granuliometrines sudeties.Sios nuogulos dengia apie 60% Lietuvos viso ploto.Pagrindinis skiriamasis bruozas-morenines nuogulos yra skeletingos.Atsizvelgiant y uolienu granuliometrine sudety jas galima skirstyti y:1)Neperplaunamos nuogulos-tai dugnines kilmes moliai,priemoliai,fizinio molio daleliu nuo 50-76%,o priemoly 40-50%fiziniu daleliu.Neperplautose nuogulose fiz.daleliu yra apie 50%.2)silpnai perplautos-tai vidutinio sunkumo ir lengvi priemoliai,juose fizinio molio:sunkiuose 34-40%;lengvuose 20-30%.30vidutiniai perplautos-tai priesmeliai,vidutiniskai perplauta 10-20%.4)stipriai perplauta-taimoreniniai yvairiagrudziai smeliai,juose fizinio molio 10%.5)labai stipriai perplauta-tai zvyrai,zvirgzdas,ruopus smelis,daleles didesnes negu 1mm. 26.Limnoglacialines nuogulos.Sios nuogulos susidare ledyno tirpsnio gilesniuose vandenyse.Kai tirpo ledynai,vanduo plove morena,ir tuo formavi fliuvoglacialines nuogulas.o kitur smulkios daleles sedo.Sias nuosedas sudaro:molio,smulkaus smelio daleles.Rupaus zvyro nera,todel sios nuogulos yra neskeletingos-tai daugiau vienalyte mase.Sios uolienos gali buti sluoksniuotos:jei smelis svelnus-tai klojosi svelnus sluoksnis;gali buti molio sluoksnis,po to eina svelnus sluoksnis,o paskui vel molis-visa tai susiformavo stovinciam vandeny.Skirstoma y:beriedulinga moli-susidariusy is smulkesniu daleliu stovinciam vandeny;beriedulingi dulkiski moliai-siek tiek rupesnis,nera skeleto;liuosiski smulkus smeliai ir priesmeliai.Limnoglacialines nuogulos dengia 10%. 27.Fliuvoglacialines nuogulos.Tai ledyno tirpsnio vandenys.Perplove morenines nuogulas,ju medziagas isnese,surusiavo,ir sudare *vienur sluoksniuotus smelius;*rupius smelius;*priesmelius.Lietuvoje ant tokiu dirvodariniu uolienu susidare apie 21%.Tai lengvos granuliometrines sudeties. 28.Eolines nuogulos.tai supustyta vejo,sudaro kvarco daleles,yra apie Baltijos juros,Lazdiju raj.Sudaro apie 2%teritorijos Lietvos.Siu nuogulu yra lengva granuliometrine sudeties.Tai is ledynu yvariu vandens sroviu.labai toli buvo nesama daug smulkiu uolienu ir buvusiu dirvozemiu daleliu.Taip buvo suklostyti-liosai-ledynines eolines sanasos.Supustyta smulki medziaga,turinti daug dulkiu daleliu.Padenge buvusius dirvozemius ir dirvodarines uolienas yvairaus storio sluoksniais.Vejui klostant eolines sanasas smulkios dirvozemio daleles-dulkes buvo nunesamos toli,o arti ispustymo vietos budavo suklostomos smulkaus smelio daleles.Vulkanai kartais ismeta nemazai pelenu.Vejas siuos vulkanogeninius pelenus tarsi kilimu nesa uzklodamas didziulius plotus.Ant jo susidaro daug dumblo turintys dirvozemiai. 29.Organines dirvodarines uolienos.Zemiausiuose reljefo vietose – pelkese ir balose – kaupiasi organ.uolienos.tai ivairios durpes.Gali buti gerai susiskaidziusios,panasios y puvenas ir nesusiskaidziusios.Pelkese truksta deguonies,todel sakidymasis yra suletejes,augalu dalys ilgai lieka nepakitusios.Pacios senesiausios durpes yra dugne.Taciau pirmiau skaidosi jaunesni pavirsiuje esantys sluoksniai.Daznai tarp organ.medz.randama vandens arba vejo is aplinkiniu plotu sunestu mineraliniu daleliu.Organogeniniu dirvodariniu uolienu yra visoje Lietuvoje zemesiose reljefo vietose yvaraus storio sluoksniais ir ne vienodo dydzio plotais ir ploteliais. 30.Dirvodaros veiksniai. Dirvodarines uolienos. Dulant yvairioms magminems,nuosedinems ir metamorfinems uolienoms,pirmiausia del fizikinio dulejimo uolienos sutrupa y gurala,mazeja ju daleliu dydis.Tolesnio dulejimo metu,susidariusiu dirvod.uolienu svarbiausias savybes lemia ju susiklostymas ir mineraline sudetis.Jas paveldi dirvozemiai.Dirvozemio susidarymas ir ju vystymasis bei savybes yra susije su fizine – geografine vietoves aplinka,bei jos vystymosi istorija ir priklauso nuo dirvodaros veiksniu.Tai klimato erozijos-uolienu ir dirvozemiu daleliu pernesimo ir suklostymo kitose vietose,kaip palaidojami senesni po nauju sanasu klodais.Dirvodarines uolienos.Dirvozemiai is dirvodariniu uolienu paveldi yvairiu metalu.Sie mineralai yra skirtingos strukturos- tai kristalines,arba kristalines-amorfines medziagos,kuriu pavieniu daleliu dydis ir forma labai yvairios.Dirvod.uolienos kilme turi itakos ne tik brandziu dirvozemiu savybems.Pvz.dregmes laidumas dirvozemy daugiausia priklauso nuo dirvodariniu uolienu strukturos ir teksturos,t.y.dirvozemius sudaranciu elementariuju daleliu dydzio ir ju issidestymo.Chemine ir mineraline dirvod.uoli.sudetis salygoja dulejimo intensyvuma ir is dalies lemia naturalios augmenijos sudety.Kai kurios dirvod.uolienos turi molio mineralu,susidariusiu geologiniais periodais vykusio dulejimo metu.Taigi dirvod.uoli.kilme lemia molio mineralu sudety. 31.Dirvod.veiks.Klimatas.Geologinio laiko atzvilgiu,klimato ytaka nevienoda dirvodarai.Klimatas – tai daugiamete,meteriologiniu salygu kaita,viena is pagrindiniu tam tikros vietoves geografiniu charakteristiku.Tai kokybiniu atmosferos ir dirvozemy veikianciu atmosferiniu procesu visuma,visu pirma,silumos ir vandens patekimas y dirvozemy.Nuo klimato salygu priklauso dirvodaros procesu energetika.Temp.ir krituliai lemia vykstancio dulejimo pobudy,nes kiekviena karta temp.pakilus 10 laipsniu C,chemines reakcijos vyksta dvigubai greiciau.Dirvozemio temp.-a taip pat priklauso nuo dirvozemio sudeties ir jo dregnumo.labai svarbu,kokia krituliu forma,koks intensyvumas bei krituliu ir temp.santykis.Taigi klimatas turi didele ytaka,o si – svarbus dirvodaros veiksnys. 32.Dirvo.veiks.Reljefas. Nuo zemes reljefo labai priklauso klimato veiksniu itaka dirvodarai. Zemose, lygiose vietose lietingais laikotarpiais gali susidaryti dregmes perteklius, i paslaites tekantis vanduo gali nunesti susidarusio dirvozemio horizontus. Skiriamos 3 reljefo formu grupes:1 Makroreljefas-tai pacios stambiausios reljefo formos-lygumos, plynaukstes ir kalnu masyvai. 2 Mezoreljefas-tai vidutiniu matmenu reljefo formos-idubos, kalvos, griovos, uzdari sleniai ir terasos. 3 Mikroreljefas-tai smulkios reljefo formos-nedideli pazemejimai, pakilimai, kaubureliai, susidare lygumose. Reljefas,augalija ir dirvozemio susidarymas taip pat yra susije. Uzmirkusiose zemumose auga dregme megstantys augalai ir leciau skaidosi org medz. Staciu slaitu dirvozemiai yra sausesni, daugiau paveikti erozijos. 33.Dirv.veiks.Geologinis laikas.Dirvozemio susidarymas yra letas,bet nuolatinis procesas.Labai glaudus laiko ir kitu dirvodaros veiksniu rysys.tam tikro laiko tarpo rekia dirvozemio horizontams susidaryti ir tai susije su dirvodarine uoliena,klimatu,augalija ir gyvunija.Laiko trukmes ytaka,per kuri dirvodarines uolienos buvo dulejimo objektu,ypac ryski lyginant ledyniniu regiono dirvozemius su tais,kurie susidare vietovese,kur nebuvo ledynu.Mineraliniai dirvozemiai yra pietrytineje lietuvos dalyje,kur nebuvo paskutinio apledejimo. 34.Dirv.veiksn.Gyvieji organizmai. Dirvozemyje gyvena yvairiu mikroorg:bakterijos, grybai, aktinomicetai ir dumbliai. Jei aktyviai dalyvauja dirvodaroje ir salygoje derlinguma Del gyvuju organizmu ir ju gyvybines veiklos susiformuoja prielaidos visoms pagrindinems dirvodaros proceso sudetinems grandims vystitis-organiniu medziagu sintezei ir skaidymuisi,tam tikru biologiskai svarbiu elementu koncentracijai,pirminiu mineralu ardymui ir antriniu sintezei,medziagu judejimui ir kitiems reiskiniams nusakantiems dirvodaros proceso esme ir salygojantiems pagrindines dirvozemio savybes-derlingumo atsiradima. Gyvyju organizmu deka visutiniuose dirvodarines uolienos sluoksniuose nuolat kaupiasi organiniu medziagu sintezes irimo produktai,saveikaujantys su uolienos mineraliniais junginiais. Tai is esmes nulemia dirvodaros procesa. 35.Dirv.veiksn.Zmogaus ukines veiklos ytaka dirvodarai.Nors zmogaus veikla prasidejo,palyginti,nesenai,jei imtumem geologiny laika ,kai kuriose vietovese turi didziule ytaka.Lietuvoje per pastaruosius 1000metu,naturalios augmenijos sudetis del zmogaus veiklos labai pakito.Formavosi lauku,pievu,ganyklu augalija.Dirvodara veikia melioracija,tresimas ir kalkinimas.Dideles ytakos ne tik dirvodarai,bet ur aplinkai turi zemes dirbimas,bei cheminiu preimoniu vartojimas auglu apsaugai.Labai intensyviai naudojant zeme,suardomos nusistovejusios ekologines sistemos,jos darosi lengvai pazeidziamos-sutr5ikdomi dirvodaros procesai.Zmogaus ukine veikla turetu buti tokia,kad butu gerinami nederlingi dirvozemiai ir palaikomas stabilus derlingumas geru dirvozemiu,nes derlingumas nera neissemiamas,o zeme-musu tradicinis nacionalinis turtas. 36. Dirvodaros procesai. Dūlėjant įvairioms magminėms, nuosėdinėms ir metamorfinėms uolienoms, pirmiausia dėl fizikinio dūlėjimo uolienos sutrupa į guralą, mažėja jų dalelių dydis. Tolesnio dūlėjimo metu susidariusių dirvodarinių uolienų svarbiausias sąvybes lemia jų susiklostymas ir mineralinė sudėtis. Jas paveldi dirvožemiai. Dirvožemio kilmę, juose vykstančius dirvodaros procesus, dirvožemio tipą ir jo kokybę – derlingumą lemiantys veiksniai yra šie:1) dirvodarinių uolienų struktūra ir tekstūra, cheminė ir mineralinė sudėtis;2) klimatas;3) gyvieji organizmai;4) žmogaus ūkinė veikla;5) reljefas; 6) geologinis laikas, per kurį dirvodarinės uolienos yra veikiamos dirvodaros procesų. 37. Morfologinė dirvožemio sandara.Dirvožemio išorinė sandara yra labai sudėtinga. Jai nusakyti išskiriami tokie dirvožemio morfologiniai elementai:genetiniai horizontai,struktūros agregatai, intarpai, naujadarai ir poros.Kiekvienas dirvožemis pasižymi sava vertikalia pasikeičiančių genetinių horizontų sistema, sudarančia dirvožemio profilį. Labai svarbūs morfologiniai dirvožemio elementai – struktūros agregatai. Jie būna labai nevienodo dydžio ir sandaros.Dirvožemio sudėtis – kiekybinė santykinė dirvožemio komponentų išraiška procentais jo masėje arba tūryje. Skiriama fazinė, agregatinė, mikro – agregatinė, granuliometrinė, mineralinė ir cheminė dirvožemio sudėtis. 38. Dirvožemio profilis, jo sudarymas. Dirvožemio profiliu vadiname genetinių horizontų ar sluoks – nių vertikalų išsidėstymą, atspindintį dirvodaros proceso kryptį. Dirvodaros proceso ypatumai lemia savitą granuliometrinės, minerlinės, cheminės sudėties, fizikinių, cheminių ir biologinių dirvožemio sąvybių kaitą profilyje.Pagal vienos kurios nors medžiagos arbą jų grupės kiekio pasiskirstymą dirvože- myje, profiliai gali būti skirstimi į tokius 5 tipus:1)akumuliacinis;2)eliuvinis;3)gruntinis akumuliacinis; 4)eliuvinis iliuvinis;5) nediferencijuotasis profiliai. Profilio storį lemia dirvodaros ypatumai, dirvože – mio amžius ir natūralūs gamtiniai ar antropogeniniai, jo pažeidimai. 39.Dirvožemio genetiniai horizontai ir jų indeksai.Dirvožemio genetiniai horizontai – tai vienalyčiai, paprastai lygiagretūs žemės paviršiui dirvožemio sluoksniai, susiformavę dirvodaros procese ir sudarantys dirvožemio profilį. Genetiniais jie pavadinti dėl to,kad susidaro tik vykstant dirvožemio genezei. Paviršiniai organogeniniai horizontai : T- durpinis horizontas;Tº - oligotrofinės durpės; T – eutrofinės durpės; T1 – nesusiskaidžiusios durpinės – augalinės liekanos; T2 – vidutiniškai susiskaidžiusios durpinės – augalinės liekanos; T3 – labai susiskaidžiusios durpės; TA – durpinis mineralizuotas horizontas; O miško paklotė arba stepės veltinis; O1 nesusiskai – džiusios arba silpnai susikaidžiusios nuokritos; O2 augalinės liekanos; O3 ištisinė organinė – mineralinė masė; Aal – dumblių plutelė; Ad – velėna; AT – puveninis horizontas; A – humusinis horizontas; Ap – ariamasis horizontas. Paviršiniai mineraliniai horizontai : K- plutelinis; Q – poplutelinis horizontai; S – druskingoji plutelė. Podirviniai horizontai : E – eliuvinis; B – mineralinis; G – glėjinis horizontai.Silpnai dirvodaros paveiktieji horizontai : C – dirvodarinė uoliena; D – podirvinė uoliena; R – kieta dir- vodarinė uoliena. Pereinamieji ( tarpiniai ) horizontai. Mišrieji horizontai : L – lateritas; Pl – plintitas;F – fradžipenas; P – kieta vidinė dirvožemio pluta; M – minkštoji vidinė dirvožemio pluta; N – konkre – cijų horizontas; Z – ortzandas. Minkštasis epipedonas. Antropogeninis epipedonas. Tamsusis epipedo – nas. Durpinis epipedonas. Velėninis epipedonas. Šviesusis epipedonas. Molinis horizontas. Poarmeninis suslėgtas horizontas. Natrinis horizontas. Peleninis horizontas. Sluoksniškasis horizontas. Kambik hori- zontas. Oksidinis horizontas. Kietasis horizontas. Trapusis horizontas. Išbalintasis horizontas. Kalcinis horizontas. Petrokalcinis . Gipsinis. Akmeninis. Druskinis. Sierinis horizontai. 40. Dirvožemių profilio horizontų cheminė sudėtis.Dirvodaros metu cheminiai elementai kiekybiškai persiskirsto, todėl dirvožemio genetiniuose horizontuose vienų elementų gali smarkiai padaugėti arba sumažėti.Daugiausia cheminė sudėtis pasikeičia viršutiniuose horizontuose, kur telkiasi pagrindinė organinių liekanų masė. Viršutiniai horizontai lemia dirvožemio tipą. Jaurinių dirvožemių viršutiniuose horizontuose, lyginant su dirvodarine uoliena, daugiau silicio, mažiau aliuminio ir geležies oksidų.Dir- vožemius, susidariusius biogeninių elementų labai mažai turinčiose dirvodarinėse uolienose – smėlyje, šių cheminių elementų pagausina augantis miškas, natūrali žolinė ar kultūrinė augalija. 42.Dirvozemio spalva.Spalva-svarbi morfologine dirvozemio savybe,kuria suteikia dirvozemio junginiu trys grupes:*humusas,*gelezies junginiai;*silicio dioksidas,kalcio karbonatas,koalinitas ir kt.Nuo humuso junginiu dirvozemis gauna juoda,tamsiai pilka,pilka,rusva spalva.juodus taskelius sudaro mangano oksidas.Dirvozemiai paprastai nera vienos spalvos,o vyrauja yvairiu spalvu niuansai.Tada reikia nustatyti spalvu intensyvuma:tamsiai rudas,rausvai rusvas,balzganas su gelsvu atspalviu,sviesiai ruda su melsvomis dememis ir t.t.Siekiant isvengti dirvozemininko subjektyvumo,uzsienyje dirvozmio genetiniu horizontui spalvos apibudinamos is JAV,Japonijoje isleistu tos apskrities isleistu atlasu. 43.Dirvozemio struktura.Dirvozemio susiklojimas.Dirvoz.strukt.,vadinami yvairaus dydzio ir formos agregatai,y kuriuos subyra dirvozemio mase.Siuos agregatus sudaro,sulipe pavieniai mechaniniai elementai.Morfologiniu poziuriu,struktura suskirstyta y 3grupes:1)kubiska;2)prizmiska ir 3)ploksteliska.Jos pagal agregatu dydy,forma,ju sieneliu,briaunu isvaizda skirstomos smilkiau y gentis ir rusis.Pagal dydi strukturos agregatai skirstomi y:*mikroagregatus,*mezoagregatusir*makroagregatus.Dirvozemiai gali buti strukturingi ir nestrukturingi.Gana daznai struktura buna nevienaruse.Tada dirvozemio atskiriems genetiniams horizontams,ji nusakoma dvigubu pavadinimu:trupiniskai grudiska ir dulkiskai trupiniska ir t.t.Dirvoz.susiklojimas-atspindi jo rysluma ir poringuma.atskiri mechaniniai elementai ir strukturos agregatai vieni prie kitu neprigula,sudarydami skitringa dirvozemio risluma.Pagal risluma dirvozemio susiklojimas buna:1)birus,2)purus,3)gludus.4)labai gludus.Dirvoz.susikl.priklauso nuo granuliometrines sudeties,strukturingumo,augalu saknu ir dirvozemio faunos veiklos.Jis svarbus oro ir dregmes apytakai dirvozemy. 44.Naujadarai ir intarpai.Dirvozemio naujadarais vadin. yvairios formos ir mechanines sudeties medziagos,susidariusios dirvodaros metu ir matomos dirvozemio horizontuose.Jos buna mechanines ir biologines kilmes.cheminiai naujadarai dirvozemiuose buna kalcio karbonatas,gipsas,lengvai vandenyje tirpstancios chloridu ir sulfatu druskos,gelezies oksidas,humusas ir kt.junginiai.Organiniams naujadarams priklauso kaprolitai-tai slieku ekskrementai,kurmiu,peliu,staru,kirmeliu landospribyrejusios horizontu zemes ir kt.Dirvoz.intarpais vadin.medziagas,kuriu kilme su dirvodara nieko bendra neturi.Budingiausi ju pvz.-rieduliai,anglies trupiniai,plytu nuolauzos,stiklo sukes,kaulai ir kt. 45.Dirvozemio fazine sudetis.Dirvozemis-dinamiskas gamtos kunas, sudarytas is 4faziu:*kietosios, *skystosios,*dujines ir *gyvosios. Dirvozemio pagrinda sudaro:kietoji faze,kurios didzioji dalis paveldeta is dirvodarines uolienos,su jos sudetimi ir savybemis.Sios fazes sudetyje yra pirminiai ir antriniai mineralai su augalu irimo liekanomis.Skystai fazei priklauso-dirvozemio poras uzpildanti dregme virstanti dirvozemio tirpalu.skystoji faze-tai dirvozemio „kraujas“,kuris tiruju tirpalu suspensijas ar koloidus pernesa ir paskirsto dirvozemio profilyje.Neturincias dregmes dirvozemio poras uzpildantis oras sudaro dirvozemio dujine faze-kuo daugiau dirvozemy oro,tuo maziau jame vandens ir atvirtksciai.Gyvaja dirv.faze sudaro visi jame esantys ir dalyvaujantys dirvodaroje organizmai:bakterijos,dumbliai,kirmeles,augalu saknys.Budamas toks sudetingas gamtos kunas,susidares veikiant labai kontrastingoms klimato ir augalijos sezoniskumo salygoms,dirvozemis skiriasi gana vienodu temp.,dregnumo,aeracijos,chemines sudeties rezimu. 46.Dirvozemio mechaniniu elementu kilme ir klasifikacija-pagal kilme dirvoz.io mechaniniai elementai buna mineraliniai,organiniai ir organiai-mineraliniai.Dirvoz.daugiausia paveldi dirvodarines uolienos granuliometrine sudety.Organine ir organ.-miner. ,mechaniniai elementai susidaro dirvodaros metu ir yra labai smulkus.Elementariuju daleliu sugrupavimas pagal dydy vadin.mechaniniu elementu klasifikacija.Daleles,didesnes uz 1mm,vadin.dirvozemio skeletu.O mazesnes – smulkzemiu.Mechaniniu elementu frakciju mineraline chemine sudetis,hidrofizines savybes skiriasi ypac ryskiai,kai daleliu skersmuo 0.001mm.Didziausia ytaka dirvozemio fizikiniams ir cheminiams procesams turi dumblo frakcija ir koloidai. 47.Granuliometrine dirvozemio sudeties klasifikacijos ir ju raiskos budai.Gran.dirv.sudeties klasifikacijos pagrystos mechaniniu elementu frakciju santykiniu kiekiu.pagrindiniai dirvoz,pagal Kacinsky suskirstyti pagal fizinio molio ir fizinio smelio santykiny kieky.Lengvais vadin.dirvoz.,kuriu granul.sudetyje vyrauja stambios mechaniniu elementu frakcijos.Tolie dirvozemiai yra smeliai ir priesmeliai.Sunkiais vad.dirvo.,kuriu sudetyje vyrauja smulkios frakcijos ypac dumblo.tokie dirv.yra sunkus priemoliai ir moliai.Dirvozemio mechaniniai elementai dazniausiai sudaro7-šarminę.Rugščios reakcijos yra aukštapelkių durpinia dirvožemiai,juodžemių reakcija artima neutraliai,sūrožemių-šarminė. 59.Dirvožemio rūgštumo rūšys,reikšmė jo savybės.Dirvožemio rugštumas skirstomas į: 1)aktyvusis dirvožemio rugštumas 2) potencialusis dirvožemio rugštumas. Aktyvusis dirvožemio rūgštumas parodo laisvų vandenilio jonų koncentraciją dirvožemio tirpale.Jis priklauso nuo angliarūgštės,kuri atsiranda augalams kvėpuojant ir pūvant organinei medžiagai,,taip pat nuo įvairių organinių rugščių.Potencialinis dirvožemio rūgštumą nulemia sorbuoti vandenilio ir aliuminio jonai,kuriuos į dirvožemio tirpalą iš sorbuotojo komplekso išstumia mainų reakcijos metu kiti katijonai,dirvožemį veikiant skirtingoms druskoms.Šis rugštingumas skirstomas į mainų ir hidrolizinį. 61. oksidacinės – redukcinės dirvožemio savybės. Dirvožemyje nuolat vyksta oksidacija – redukcija. Dirvožemiuose lemiantis oksidatorius yra molekulinis dirvožemio oras ir dirvožemio tirpalo deguonis. Todėl oksidacija redukcija tiesiogiai susijusi su dirvožemio aeracija. Oksidacija – redukcija daro didelę įtaką įvairių medžiagų tirpumui dirvožemiuose, ji daugiausia lemia organinių liekanų irimą. 62.Dirvožemio drėgmė.Dirvožemio drėgmė-H2O molekulių formos vanduo,esantis dirvožemyje.Ji-augalų,dirvožemio faunos ir mikroorganizmų gyvenimo pagrindas.Augalai normaliai vystosi,jeigu dirvožemyje jiems yra užtektinai drėgmės.Daugiausia drėgme dirvožemį aprūpina krituliai.Be jų dar yra grutinis,garų kondensacijos ir iragacinis vanduo.Pagal slūgsojimą vanduo gali būti paviršinis ir požeminis.Vandens buvimas dirvožemyje sukelia drėgmę.Dirvožemyje drėgmė būna kieta(ledas),chemiškai sujungta,garų,sorbuotoji ir laisvoji(skysta). 63.Dirvožemio drėgmės rūšys ir savybės. Chemiškai sujungtas vanduo įeina į dirvožemį sudarančių mineralų sudėtį.Jo dalis,įeinanti į mineralų sudėtį vandens molekulių pavidalu,vadinama kristalizaciniu vandeniu.Garų drėgmė dirvožemyje susidaro garuojant laisvajai ir plėvelinei drėgmei.Ši drėgmė juda iš aukštesnės į žemesnės temperatūros vietas,iš drėgnesnių-į sausesnius horizontus.Jos augalai nepasisavina. Higroskopinę drėgmę sudaro oro garų vanduo,laisvosios energijos absorbuotas dirvožemio dalelių paviršiuje.Jos kiekis dirvožemyje tiesiogiai priklauso tik nuo paties dirvožemio sudėties,tiek ir nuo oro temperatūros bei drėgnumo.Kuo daigiau dirvožemyje smulkžemio ir puvenų tuo daugiau jame higroskopinės drėgmės.Ši drėgmė stipriai laikoma dirvožemio dalelių paviršiuje,augalų nepasisavinama. Plėvelinė drėgmė susidaro tada kai prisisotinęs higroskopinės drėgmės dirvožemis nebepajėgia absorbuoti vandens molekulių iš oro garų,tačiau dar gali jų prisitraukti veikiant paviršinėms jėgoms iš skysto vandens.Plėvelinė drėgmė yra higroskopinio vandens molekulių paviršiuje ir augalų sunkiai pasisavinama. Kapiliarinė drėgmė užpildo smulkiausius dirvožemio tarpelius,ją dirvožemis išlaiko veikiant meniskų jėgoms kapiliariniuose tarpeliuose ir aplink juos.Nekapiliariniuose tarpeliuose yra oro.Kapiliarinė drėgmė yra judriausia geriausiai augalams drėgmės forma dirvožemyje,kuri juda meniskų jėgų dėka iš platesnių kapiliarų į siauresnius ir priklauso nuo granuliometrinės dirvožemio sudėties struktūringumo ir kitų saybių.Dirvožemiui brinkstant kapiliarai siaurėja,ir drėgmė,esanti dirvožemyje,kyla aukštyn. Gravitacinis vanduo susidaro dėl gausių kritulių,kai dirvožemio visi kapiliariniai ir nekapiliariniai tarpeliai yra pripildyti drėgmės.Drėgmę užpildžius visus nekapiliarinius tarpelius pasiekiama dirvožemio vandentalpos riba,kada savo svorio veikiamas vanduo sunkiasi į gilesnius horizontus.Šį vandenį augalai pasisavina, bet ilgesnis jo buvimas žalingas,nes augalams trūksta oro. Dirvožemio drėgmės savybės:Dirvožemio drėgmės imlumas,drėgmės laidumas ir kapiliarumas. 64.Dirvožemio laisvoji drėgmė.Laisvoji drėgmė sorbsijos jėgų nesujungta su dirvožemio dalelėmis ir yra jo porose.ji paklūsta kapiliarinės,osmosinės ir gravitacinės jėgoms.Kapiliarinės jėgos kapiliaruose kietųjų dalelių ir vandens sandūrose atsiranda dėl vandens paviršiaus įtempimo ir dirvožemio fizikinių reiškinių.Šių jėgų skirtumas nevienodo skersmens dirvožemio kapiliaruose verčia drėgmę judėti ir kilti aukštyn.Laisvoji drėgmė dirvožemyje-kapiliarinis ir gravitacinis vanduo.Abiejų rūšių vanduo augalams yra prieinamas. 65. Hidrologinės dirvožemio konstantos-dirvožemio drėgnumo rūšys,žyminčios jo kokybinių pasikeitimų ribas.Maksimalusis higroskopiškumas-didžiausias drėgmės kiekis,kurį absoliučiai sausas dirvožemis gali absorbuoti iš vandens garų prisisotintos aplinkos.Daugiausia šis higroskopiškumas priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.Augalų vytimo dirvožemio drėgnumas-dirvožemio drėgnumas,kai augalai nuvysta ir neatgyja net palankiomis drėgmės sąlygomis. Kapiliarumo nutrūkimo drėgnumas-toks dirvožemio drėgnumas kai vanduo kapiliarais nebekyla iki išgaravimo paviršiaus.Ši dirvožemio hidrologinė konstanta dar vadinama kritiniu drėgnumu. Perteklingasis drėgnumas atitinka pilnąjį dirvožemio drėgmės imlumą arba dirvožemio vandentalpą, Drėgmė,esant vytimo drėgnumui ir kapiliarumo nutrūkimo drėgnumui yra sunkiai augalams prieinama. 66.Dirvožemio drėgmės potencialas.Dirvožemio drėgmės potencialas reiškia dirvožemio gebėjimą atlikti didesnį arba mažesnį darbą negu laisvas distiliuotas vanduo.Šis potencialas žymimas neigiamu ženklu nes reikia darbo jam atlikti.Adsorbcinis potencialas pasireiškia vandens molekulių sąveikos su kietąja dirvožemio faze metu,kai dirvožemio dalelės apsitraukia plona vandens plėvele.Kapiliarinis potencialas būna kietosios,skystosios ir dujinės fazių sandūroje plonuose kapiliaruose.Gravitacinis potencialas vyksta dėl Žemės traukos.Visus tuos potencialus galima nustatyti fizikiniais metodais. 67.Dirvožemio drėgmės sorbuojamoji galia.Dirvožemio drėgnumui mažėjant,drėgmės slėgio potencialas irgi mažėja o jo neigiama reikšmė didėja.Drėgmė visada juda iš didesnio potencialo zonos į mažesnio potencialo zoną.Todėl sausėjančio dirvožemio energija siurbti vandenį didėja.Tokia energija vadinama sorbuojamąja galia.Skaitine verte lygi dirvožemio drėgmės slėgio potencialui tiktai yra teigiamo ženklo. 68.Dirvožemio drėgmės režimas ir jo tipai.Dirvožemio drėgmės režimu laikoma drėgmės patekimo į dirvožemį,judėjimo jame,kaupimo ir netekimo reiškinių visuma.Dirvožemio režimo tipai:Kriogeninis drėgmės režimo tipas yra daugiamečio įšalo srityse,kur virš šio įšalo negiliai slūgso paviršinis vanduo, skatinantis dirvožemio pelkėjimą.Išplaunamasis drėgmės režimas būdingas sritims,kuriose per metus į gruntinius vandenis patenka daugiau drėgmės iš atmosferos,negu iš į dirvožemį ir atmosferą.Periodiškai išplaunamasis drėgmės režimas pasižymi neišplaunamojo ir išplaunamojo drėgmės režimo kaita kai drėkinimo koeficietas keičiasi nuo 0,8 iki 1,2.Dėl tokio režimo susidaro miškastepės pilkžemiai,išplautieji ir pajaurėję juodžemiai.Neišplaunamasis drėgmės režimas būdingas sritims,kuriose kritulių vanduo sudrėkina tik viršutinius dirvožemio horizontus ir gruntinio vandens nepasiekia.Išgarinamasis drėgmės režimas būdingas įdruskėjusiems dirvožemiams,susidarantiems pusdykumėse ir dykumose esant negiliai mineralizuotam gruntiniam vandeniui.Irigacinis drėgmės režimas susidaro drėkinamuose dirvožemiuose.Per vegetacijos periodą juose gali būti ir išplaunamasis,ir išgarinamasis drėgmės režimas,nes sukuriami ir prasisunkiančios ir išgaruojančios drėgmės srautai. 75.Dirvožemio tirpalas jo cheminė sudėtis.Dirvožemiu tirpalu vadinama jo skystoji fazė,kurioje yra ištirpę mineraliniai,organiniai-mineraliniai ir organiniai junginiai.Vanduo patekęs i dirvožemį tirpdo mineralus,keičiasi jo cheminė sudėtis,tampa dirvožemio tirpalu.Tirpalo sudėtis ir koncentracija priklauso nuo aplinkos sąlygų,cheminių ir fizikinių procesų,žmogeus veiklos.Pagrindiniai dirvožemio tirpalo anijonai yra:Cl-,SO4,PO4,NO3,CO3,K,Na,Ca,Mg.Koncentracija keičiasi augalus tręšiant organinėmis mineralinėmis trąšomis,kalkinant.Koncentracija mažėja intensyviai lyjant lietums,intensyviai augant augalams. 76.Tirpalo sąveika su kietąja ir dujine faze.Dirvožemio tirpalas nuolato sąveikauja su kietąja ir dujine faze,augalų šaknimis.Todėl jo sudėtis ir koncentracija yra visų biologinių ir biocheminių procesų išraiška. Tai labai aktyvi ir kintanti dirvožemio dalis.Dirvožemio koncentracija paprastai nėra didesnė kaip 1g/l. 78.Bendrosios fizikinės dirvožemio savybės.Bendrosioms fizikinėms dirvožemio savybėms priklauso dirvožemio kietosios fazės tankis,dirvožemio tankis ir dirvožemio poringumas.Pirmieji du dydžiai yra dirvožemio poringumo rodikliai. 79.Dirvožemio tankis.Dirvožemio tankiu vadiname natūraliai susiklojusio sauso dirvožemio tūrio vieneto masė.Jis priklauso nuo dirvožemio poringumo,sruktūringumo,mineralinės sudėties.Dirvožemio tankiui didelės įtakos turi žemės dirbimas ir žemės ūkio mašinų važinėjimas.Neseniai įdirbto ariamojo horizonto tankis lygus 1,0-1,1,augalų vegetacijos pabaigoje-1,3-1,4.Kuo gilesni,mažiau humusingi,sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemio horizontai,tuo jie tankesni ir nepalankesni augalų šaknims vystytis. 80. Dirvožemio poringumas.Dirvožemio poringumu vadiname bendrą visų porų ir tarpų tarp kietosios fazės dalelių tūrį natūralioje būklėje.Dirvožemio poringumas priklauso nuo granuliometrinės sudėties,struktūringumo,susiklojimo,humusingumo.Poros susidaro tarp atskirų mechaninių elementų,agregatų ir agregatų viduje,nes jie liečiasi ne visomis plokštumomis,o taškais bei briaunomis.Taip dirvožemyje susidaro ištisa įvairaus dydžio ir formos porų ir tarpelių sistema.Ta dalis dirvožemio porų,kuri būna užpildyta drėgme,esant mažiausiam lauko drėgnumui vadinama kapiliariniu poringumu. 81.Fizikinės – mechaninės dirvožemio savybės.Plastiškumas,lipnumas,brinkimas,suslūgimas ir rišlumas. 82.Dirvožemio plastiškumasDirvožemio plastiškumas yra jo gebėjimas keisti formą,veikiant išorinėms jėgoms,bet išlaikyti vientisumą.Jis priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės bei cheminės sudėties ir drėgnumo.Plastiškiausi yra moliai,priemoliai,ne tokie plastiški yra preismėliai,smėliai-visiškai neplastiški.Sausi dirvožemiai taip pat neplastiški.Drėgmės perteklius taip pat sumažina arba visiškai panaikina dirvožemio plastiškumą.Kuo plastiškesnis dirvožemis,tuo didesnis skirtumas tarp žemiausios tekėjimo ir dirvožemio voliojimo į virvutę ribų. 83.Dirvožemio lipnumasDirvožemio lipnumas-drėgno dirvožemio dalelių savybė lipti tarpusavyje arba prie kitų daiktų.tai neigiama dirvožemio savybė,apsunkianti arimą,kasimą ir kitus darbus.Sausas dirvožemis nelipnus.Lipnumas posireiškia,kai yra mažiausias lauko dirvožemio drėgnumas.Vėliau palaipsniui didėja iki žemiausios tekėjimo ribos.Drėgnumui toliau didėjant lipnumas mažėja ir išnyksta dirvožemiui tekant.Moliai ir priemoliai yra daug lipnesni už priesmėlius ir ypač smėlius.Humusas molio lipnumą mažina,osmėlio-didina. 84.Dirvožemio brinkimas.Tai-drėkinamo dirvožemio tūrio didėjimas.Kuo daugiau dirvožemyje dumblinių ir koloidinių dalelių,tuo labiau jis brinksta.Moliai brinksta labiau už priemolius,priesmėlius ir smėlius.Brinkimą lemia drėgmės sorbcija,mainų katijonų ir mineralinė sudėtis bei kiti veiksniai.Per didelis dirvožemio brinkimas-neigiama dirvožemio savybė,nes blogėja stuktūra,trūkinėja augalų šaknys.Dirvožemiui brinkstant,irsta struktūriniai agregatai,o dirvožemiui slūgstant,susidaro plačių ir gilių plyšių,kuriais išgaruoja drėgmė. 85.Dirvozemio suslugimas ir rislumas. Suslugimas tai dziustancio dirvozemio turio mazejimas.jis tiesiogai priklauso nuo granuliometrines ir mineralines sudeties. Kuo sunkesnes granuliometrines sudeties dirvozemis,tuo labiau jis slugsta. Rislumas tai dirvozemio pasipriesinimas isorinems jegoms,galincioms atskirti dirvozemio daleles viena nuo kitos. Jis priklauso nuo dirvozemio daleliu sukibimo jegos. Rislumui dideles itakos turi koloidiniu dakekiu kiekis. Dregme ir humusas sunkios granuliometrines sudeties dirvozemio risluma mazina, o lengvu didina. Ne tokie rislus yra strukturingi dirvozemiai. 86. Dirvozemio oras,jo sudetis,savybes ir rezimas-duju ir lakiu organiniu junginiu misinys, uzimantis dregme neuzpildytas dirvozemio poras. Oro kiekis ir sudetis daro didele itaka augalu vystimuisi ir mikroorganizmu veiklai, cheminiu junginiu tirpumui ir migracijai. Pagrindinis jo saltinis – atmosferos oras ir paciame dirvozemyje susidarusios dujos. Is atmosferos oro dirvozemis gauna deguonies butino augalams kvepuoti. Kvepavimo metu isiskiria anglies dioksidas,butina oro apykaita su atmosferos oru,kuri vadinama dirvozemio aeracija. Dirvozemio oras yra trijuose buviuose-laisvas, absorbuotas ir istirpes. Laisvas uzima kapiliarines ir nekapiliarines poras, absorbuotaji sudaro kietuju daleliu pavirsiuje absorbuotos dujos, istirpes-dirvozemio vandenyje istirpusios dujos. Dirvozemio oro sudetis skiriasi nuo atmosferos. CO21-2%, O218-20%, azoto 78-80%. Dirvozemio oro savybės nusako dirvozemio ir oro pozymiu visuma. Joms priklauso duju difuzija, dirvozemio oro laidumas ir oro imlumas. Dufuzija-savaimine duju apykaita tarp dirvozemio ir atmosferos. Laidumas-savybe praleisti ora. Imlumas-sukaupti ir islaikyti tam tikra oro kieki. Oro rezimu laikoma oro patekimo i dirvozemi, judejimo jame, laikymosi ir netekimo reiskiniu visuma. 87.Dirvozemio derlingumas ir jo didinimo budai. Dirvožemio derlingumas tai jo savybe-gebėjimas aprupinti augalus dregme,maisto medz,siluma,oru ir kitomis salygomis,butinomis jiems augti bei vystitis. Derlingumas-esmingiausia kokybinė dirvozemio savybe skirianti ji nuo uolienos. Dirvozemio derlingumas-naturalus dirvodaros proceso,taip pat jo sukulturinimo rezultatas. 88. Dirvozemio derlingumo rusys. Santykinis dirvozemio derlingumas. Skiriamos trys dirv derl rusys:naturalusis-susiformavo vykstant naturaliai dirvodarai visiskai neisikisus zmogui. Sio derlingumo lygi nusako derlius kuri gautume pradeje dirvozemi naudoti(iskirte miska,suare stepe,naturalia pieva). Dirbtinis, ji suformuoja zmogus augindamas augalus dirbtiniuose substratuse siltnamiuose,vazoneliuose ir kt. Misrusis-tai nuolatos ariamas dirvozemis kuriam budinga abieju minetu rusiu derlingumas. Santykinis derlingumas-dirvozemio derlingumas kokiai nors augalu grupei ar augalu rusiai (vieniems augalams derlingas dirvozemis gaki buti visiskai netinkamas kitiems. 89. Dirvozemio gyvieji organizmai ir ju reiksme dirvozemio savybems. Dirvozemyje gyvena yvairiu mikroorg:bakterijos, grybai, aktinomicetai ir dumbliai. Jei aktyviai dalyvauja dirvodaroje ir salygoje derlinguma Del gyvuju organizmu ir ju gyvybines veiklos susiformuoja prielaidos visoms pagrindinems dirvodaros proceso sudetinems grandims vystitis-organiniu medziagu sintezei ir skaidymuisi,tam tikru biologiskai svarbiu elementu koncentracijai,pirminiu mineralu ardymui ir antriniu sintezei,medziagu judejimui ir kitiems reiskiniams nusakantiems dirvodaros proceso esme ir salygojantiems pagrindines dirvozemio savybes-derlingumo atsiradima. Gyvyju organizmu deka visutiniuose dirvodarines uolienos sluoksniuose nuolat kaupiasi organiniu medziagu sintezes irimo produktai,saveikaujantys su uolienos mineraliniais junginiais. Tai is esmes nulemia dirvodaros procesa. 90. Dirvozemio susidarymas arba dirvodara-tai sudetingas naturalus dirvozemio susidarymo,jo vystimosi,funkcinavimo ir evoliucijos zemes pavirsiu dengianciose uolienose procesas,vykstantis gamtinese ir antropogeninese zemes ekosistemose,veikiant dirvodaros veiksniu kompleksui 91. Dirvodaros proceso bendra schema. Dirvodara prasideda kai kietose uolienose apsigyvena gyvieji organizmai. Antrine dirvodaros stadija yra kietu uolienu dulejimas. Vykstant siems procesams susidaro dirvozemis-tai naujai susidares specifinis gamtinis darinys nuo dulejimo plutos besiskiriantis ne tik sudetimi,morfologine sandara,bet ir globalinemis funkcijomis. Isdulejusios kietos uolienos igyja daug nauju ir svarbiu dirvodarai savybiu:biruma, poringuma,vandens ir oro laidumair kt. Sitos savybes islieka ir veliau besiformuojanciuose dirvozemiuose. 92. Elementarieji dirvodaros procesai. Elementarieji dirvodaros procesai buna gamtiniai ir antropogeniniai ir nuo bendru dirvodaros procesu skiriasi tuo kad tik jie lemia tam tikru dirvozemio profilio horizontu susiformavima. EDP skirstomi i 3 grupes: 1 tokie kuriuose pagrindiniai yra mineralines dirvozemio dalies pokyciai:a) pirmine dirvodara b) molio susidarymas c) laterizacija. 2 tokie kuriuose vyrauja organines dirvozemio dalies skaidymasis ir sinteze:a)humuso kaupimas b) durpiu kaupimas. 3 tokie kuriuse vyrauja mineraliniu ir organiniu dirvozemio medziagu trnsformavimosi ir persiskirstymo profilyje reiskiniai a) idruskejimas b) isplovimas c) leisvažas d) jaurejimas e) glejejimas. 93. Velėnėjimas-tai intensyvus humuso ir biofiliniu elementu kaupimasis pavirsiniame zoline augalija apaugusiame ir ryskiai strukturingame dirvozemio horizonte. Kartais velenejimas dar vadinamas humifikacija kuri apibudina kaip organiniu liekanu sintezes i humusa ir jo permaisymo homogenizacijos su dirvozemio mineraline dalimi procesa. 97. Jaurėjimas. Dirvozemiui jaurejant vyksta intensyvus jo mineralines dalies ardymas del rugsciu junginiu poveikio,irimo produktu isplovimas is virsutiniu horizontu gilyn. Siam procesui palankios sios salygos:a) nedaug peleniniu elementu, turinciu organiniu liekanu ,patenkanciu i pavirsini dirvozemio horizonta.b) organinės medziagos ypatingas skaidymasis humifikacija, del to dirvozemio mineralineje dalyje susidaro daug agresiviu fulvo rugsciu.c) nedaug karbonatu. Geriausios salygos jaurejimui susidaro kvarciniuse smeliuse. 98. Leisvažas. Tai elementarusis dirvodaros procesas,kai dumblo ir koloidines daleles,mechaniskai isplautos is virsutiniu horizontu kaupiasi gilesniuse horizontuose. Del to virsutine dalis lengveja, o vidurine sunkeja,darosi ne tokia laidi vandeniui. Kur pavirsius lygesnis ten gali uzsistoveti vanduo tada prasideda glejejimas. Leisvazas smelio dirvozemiuse vyksta lengviau. 99. Pelkejimas.tai organiniu medziagu kaupimasis dirvozemyje ir mineralines dalies glejejimas.Tai susije su dregmes perteklium.budinga nuolatinis ar laikinas dregmes perteklius ir savita augalija,skatinanti pelkiniu dirvozemiu susidaryma. 100. Glėjėjimas-biocheminis elementarusis dirvodaros procesas,kai aplinkoje truksatant laisvo deguonies vyksta daugelio mineraliniu junginiu redukcija anaerobinemis salygomis. Vykstant siam procesui ,anaerobines bakterijos organinės medz skaidymui deguoni pirmiausia ima is trivalentės gelezies oksidu ir juos pavercia lengvai isplaunamais dvivalenciais oksidais. Glejejantis dirvozemis pazaliuja arba pamelynuoja. Glejejimas yra vienas is dirvozemio degradacijos pozymiu, nes didina dirvozemio dispersiskuma, mazina sorbuojamaja galia, pasotinima bazemis skaido mineralus. Glejejimas gali vykti del vandens pertekliaus. Norint isvengti reikia irengti drenaza,sausinti atvirais griviais. 101. Reljefas-dirvodaros veiksnys. Nuo zemes reljefo labai priklauso klimato veiksniu itaka dirvodarai. Zemose, lygiose vietose lietingais laikotarpiais gali susidaryti dregmes perteklius, i paslaites tekantis vanduo gali nunesti susidarusio dirvozemio horizontus. Skiriamos 3 reljefo formu grupes:1 Makroreljefas-tai pacios stambiausios reljefo formos-lygumos, plynaukstes ir kalnu masyvai. 2 Mezoreljefas-tai vidutiniu matmenu reljefo formos-idubos, kalvos, griovos, uzdari sleniai ir terasos. 3 Mikroreljefas-tai smulkios reljefo formos-nedideli pazemejimai, pakilimai, kaubureliai, susidare lygumose. Reljefas,augalija ir dirvozemio susidarymas taip pat yra susije. Uzmirkusiose zemumose auga dregme megstantys augalai ir leciau skaidosi org medz. Staciu slaitu dirvozemiai yra sausesni, daugiau paveikti erozijos. 102. Dirvozemio monitoringo problemos-svarbiausia biosferos monitoringo grandis. Monitoringas – tai tam tikros apibreztos planetos teritorijos sekimo sistema siekiant racionaliai naudoti visus jos gamtinius isteklius ir apsaugoti aplinka nuo nepageidautinu antropogeniniu veiksniu poveikio. Jo uzdavinys – siekti, ivertinti ir prognozuoti aplinkos pasikeitimus daugiausia del antropogeniniu veiksniu poveikio siekiant perspeti apie susidarancias kritines situacijas,pavojingas ar kenksmingas zmogui,gyvunijai ir kitoms bendrijoms. Kitas monitoringo uzdavinys – kontroliuoti dirvozemio savybiu rodiklius vegetacijos periodu tam kad butu galima operatyviai pateikti rekomendacijas augalu auginimui ir prognozuoti ju derliu. 103. Dirvozemiu susidarymo trukmė. Sprendziant apie siuolaikiniu dirvozemiu absoliutini amziu, visuomet reikia tureti omenyje ivairiu zemes tasku geologini amziu –nuo 0 iki mln metu. Nulinio amziaus yra tie sausumos pavirsiaus plotoai, kurie ka tik iskilo is vandens, bei zmogaus pastangomis sustabdyti pustomi smelynai. Siares pusrutulio dirvozemio dangos amzius sietinas su paskutiniojo apledejimo pabaiga mazdaug pries 10tukst metu. Lietuvos teritorijoje dirvozemiu amzius siek tiek skiriasi einant is pietu i siaure, kur link laipsniskai traukesi ledynai. Todel dirvozemiu amzius datuojamas 8-10 tukst metu. Labai sunku nustatyti kalnu dirvozemio amziu, nes cia nuolatos vyksta atsinaujinimo procesai. 104. Dirvozemiu diagnostikos principai. Dirvozemiu diagnostika tai dirvozemio aprasymas pagal tam tikras ju sistemine padeti apibreziancias taisykles. Yra 4 diagnostikos principai: 1 Profilio analizes metodas, tai dirvozemiu horizonto nustatymas. 2 Kompleksinis metodas. Siuo atveju diagnozuojami tik isanalizavus morfologiniu, fizikiniu, cheminiu,biologiniu savybiu kompleksa. 3 Lyginamoji geografine analize. Taikoma norint palyginti dirvozemius su skirtingais dirvodaros veiksniu kompleksaias. 4 Genetinis principas. Atsizvelgiama i tokius genetinius parameterus kaip dirvozemio profilio issivystymo ir diferenciacijos laipsni, bet kuriu junginiu isplovimo intensyvuma,dirvodarines uolienos diferenciacijos laipsni. 105. Diagnostines dirvozemiu savybes. Svarbiausios diagnostines dirvozemiu savybes yra: uoletumas, glejiskumas, stagniskumas, karbonatingumas, balksvaliezuviskumas, ryskus granuliometrines sudeties pakitimas. Uoletumas reiskia jog uoliena slugso po plonu dirvozemio sluoksniu arba vietomis iseina i zemes pavirsiu. Glėjiskumas susidaro tada kai neirengtas drenazas ar kitoks dirbtinis sausinimas,tada dirvozemiai prisotinami vandeniu tokiam laikotarpiui, per kuri susidaro glejiskumas. Stagniskumas tai dirvozemio uzmirkimas veikiant pavirsiniam vandeniui. Jei dirvozemis nesausinamas tai susidaro redukcijos salygos ir atsiranda stagniskumas. Balksvaliezuviskumas tai sviesus liezuvio formos isplovimai, gilus balksvi intarpai.jei dirvozemis yra strukturingas, balksvaliezuviskumas matomas isilgai strukturiniu agregatu pavirsiaus. Ryskus dirvozemio gran sud pakitimas tai labai ryskus molio daleliu kiekio padidejimas iki tam tikro gylio. 106. Diagnostines dirvozemiu medziagos. Lietuvos dirvozemiuose diagnostines medz yra paveldetos is dirvodariniu uolienu ir atspindi orginalias ju savybes. Jose dirvodaros procesai nebuvo tokie ryskus kad atsirsatu zymiu pokyciu. Nustacius diagnostinius dirvozemio horizontus ar savybes pirmiausia turetu buti apibudinama, kokia yra diagnostine medziaga:organine, antropogenine,aliuvine, karbonatingoji, gipsingoji, sulfidine. Organine dirvozemio medz susidaro is org liekanu kurios kaupiasi jo pavirsiuje esant arba dregmes pertekliui, arba sausringoms salygomskai mineraline sudetis neturi itakos dirvozemio savybems. Antropogenine-tai birios mineralines ar organines medziagos atsiradusios del ukines zmogaus veiklos. Aliuvinė dirvozemio medziaga apibudina aliuvines ir ezerines nuosedas, ant kuriu nusedo nauja medziaga. Karbonatingoji kai beveik visas smulkzemis putoja ji veikiant HCl. Gipsingoji tai mineraline medz turinti 5 ar daugiau turio proc gipso. Sulfidinė susidaro vandeningoje aplinkoje. Ji aptinkama ivairiame dirvozemio gylyje. 108. Pagrindiniai dirvozemio horizontai ir sluoksniai. Ju pilnas pavadinimas ir zymejimas. Pagrindinai dirvožemio horizontai ir sluoksniai žymimi septynuimis didžiosiomis raidėmis:O H A E B C ir R.Daugumai horizontų ar sluoksnių išreikšti vartojama viena didžioji raidė,bet kai kuriems reikia vartoti ir dvi.O hirizontai ir sluoksniai: Sluoksniai, kuriuose vyrauja organinė medžiaga,susidariusi iš nesusiskaidžiusių ar dalinai susiskaidžiusių nuokritų-lapų,spyglių,šakelių,samanų,kerpių besikaupiančių paviršiūje;jie gali būti mineralinių ar organinių dirvožemių paviršiuje.Šioje medžiagoje yra labai mažas mineralinės frakcijos tūrio procentas ir tai yra daug mažiau kip pusę masės.O horizontai nebūna ilgą laikotarpįprisotinti vandeniu.O sluoksnis gali būti mineralinio dirvožemio paviršiųjear be kuriame gylyje po paviršiumi.jeigu yra palaidotas.H horizontai ar sluoksniai.Tai yra paviršiniai sluoksniai,kuriuose vyrauja organinė medžiaga,susidariusi susikaupus dirvožemio paviršiūjenesusiskaidžiusiai ar iš dalies susiskaidžiūsiai organinei medžiagai(durpėms),ji gali būti apsemta vandens.Visi H horizontai ar sluoksniai yyra prisotinti vandeniu ilgą laikotarpį ar buvo kažkada prisotinti vandeniu iki dirbtinio dirvožemio sausinimo.H horizontas gali būti mineralinio dirvožemio paviršiūje ar bet kuriame gylyje po paviršiumi,jeigu jis yra palaidotas.A horizpntai.Mineraliniai horizontai yra susidarę paviršiūje ar po O horizontu,kuriame visa ar didžioji dalis pirminės uolienos sudūlėjusi ir pasikeitusi,jie yra apibūdinami viena ar daugiau šių savybių:1)humifikuotas organinės medžiagos kaupimusi,ji susimaišiusi su mineraline dirvožemio frakcijair A horizontas savo savybemis nepanašus į E ar B horizontus;2)turi savybių,atsiradusių del arimo,ganymo ar panašaus pobūdžio veiklos;3)arba-morfologinių požymių,kurie skiriasi nuo B ar C horizonto ir susidarędėl paviršiūje vykstančių procesų.E horizontas.Tai yra tokie mineraliniai horizontai kuriu pagrindine savybe yra silikatiniu molio mineralu,galezies,aliuminio ir ju junginiu netekimas paliekant susikosentravusias smelio ar dulkiu daleles.B horizontas.-tai horizontai kurie susidaro po A E O ar H horizontu.C horizontas.-tai horizontai ar sluoksniai neturintys O H A E ar B horizontu savybiu,C yra mineraliniai sluoksniai,bet kai kurie silikatiniai ri karbonatingi sluoksniai taip pat laikomi C horizontais,prie C sluoksniu skiriamos nousedos ir birios paklojos uolienos,bei kitos medziagos kurios suira per para.R horizontas.tai po dirvozemiu slukstanti ar i zemes pavirsiu iseinanti paklojine uoliena. 109. Lietuvos dirvozemiu sistematika ir klasifikacija. Dirvozemių sistematika-tai dirvotyros skyriaus apie pasaulio dirvozemiu ivairove,apie ju tarpusavio santykius ir ivairiu ju grupiu rysius, budingus tik vienai dirvozemio rusiai, taip pat bendrus keliems aukstesnio rango diagnostinius pozymius. Pagrindinis sistematikos tikslas sukurti baigta visu dirvozemiu sistema. Svarbiausias sistematikos uzdavinys-nustatyti kokybinius pozymius,kad butu galima atskirti dirvozemius vienus nuo kitu.Antras uzdavinys-kiek galima issamiau ir kiekybiskiau aprasyti dirvozemi. Trecias uzdavinys-pateikti logiskai pagrysta tiriamu dirvozemiu issamu sistematini sarasa. 110. Lietuvos dirvozemiu sistematiniai vienetai. Dirvozemio sistematikos uzdavini sprendzia taksonominiu vienetu sistema. Taksonominiai vienetai – tai klasifikaciniai ar sisteminiai vienetai, parodantys kokiu nors objektu klase, ranga, arba vieta sistemoje ir nusakantys ju apibudinimo tikslumo arba detalumo laipsni.Taksonomija yra paremta siais principais: dirvozemio tipas-tai didele dirvozemiu grupe, besivystanti vienatipemis klimato , hidrologinemis ir biologinemis salygomis. Dirvozemiu potipis – tai vieno dirvozemio tipo grupe,kokybiskai isiskirianti savo genetiniu horizontu sistema del salutiniu dirvodaros procesu poveikio pagrindiniam dirvodaros procesui ir esanti tarpine, pereinant is vieno artimo tipo i kita. Dirvozemio gentis isskiriama potipyje pagal kokybinius gentinius pozymius. Dirvozemio rusis – dirvozemio gentyje besiskirianti issivystimo laipsniu. Dirvozemiu porusis – dirvozemio rusies grupe, besiskirianti pagal salutinio dirvodaros proceso issivystimo laipsni. Dirvozemio kategorija – grupe susidariusi vienatipese litologinese ar genetinese uolienose. Dirvozemio pokategoris – tai grupe viena nuo kitos besiskirianti sukulturinimo laipsniu. 111. Lietuvos dirvozemio dangos susidarymo ypatumai. Dirvozemio danga lietuvoje ivairiais laikotarpiais smarkiai keitesi. Kintant klimatui atitinkamai kito ir dirvodaros procesai. Esant siltam klimatui vyravo tundros augalija ir buvo tundrinid dirvodaros procesas. Atlantinio klimato salygomis susidare labai humusingi dirvozemiai. Dabartines dirvozemiu dangos bruozai atsirado subatlantiniu laikotarpiu. Nuo to laiko reiskiasi visi dirvodaros pagrindiniai procesai: jaurejimas,velenejimas, ir pelkejimas. Subatlantiniu laikotarpiu beveik visa lietuvos teritorija denge miskai. Todel dirvozemiams pagrindinius pozymius suteike spygliuciu augalijai veikiant vykes dirvodaros procesas – jaurejimas. Todel lietuvoje daugiausia yra jaurinio tipo dirvozemiu. Lapuciu miskuose kur jaurejimo procesas letas, bet gausiai kaupiasi org medz susidaro veleniniai karbonatiniai ir misko rudzemiu tipo dirvozemiai. Dregmes pertekliaus ima reikstis pelkejimas. Spygliuciu misku dirvodarinese uolienose susidaro jauriniai pelkiniai, o lapuociu miskuose –veleniniai glejiniai ir glejiniu misko rudzemiu tipo dirvozemiai. Nuolatinio dregmes pertekliaus salygomis susidaro pelkinio tipo dirvozemiai. 112. Lietuvos dirvozemio danga ir žemiu istekliai. Pagal dabartini „pasauliodirvozemiu zemelapi“ salies dirvozemius reiktu priskirti hidromorfiniu, veleniniu, diferencijuoto profilio ,rugsciu ir turinciu daug dumblo rugsciu dirvozemiu tipams. Lietuvos dirvozemio danga, kuria sudaro isskiriamu dirvozemio arealu isidestymas, yra labai nevienoda. Dangos fona daugiausia sudaro veleniniai jauriniai dirvozemiai. Tik vidurio lietuvoje vyrauja veleniniai glejiniai, o pajurio zemumoje – jauriniai pelkiniai dirvozemiai. Dirvozemio dangos nevienoduma lemia reljefo dirvodariniu uolienu, mikroklimatiniu salygu ivairove. Ypac dirvozemio danga marga kalvotuose plotuose. Del tos priezasties net ir nedideleje teritorijoje susidaro daugybe dirvozemio atmainu ir rusiu. 113. Genetinės Lietuvos dirvožemių klasifikacijos (TDV-96) dirvožemių tipai, jų ūkinė vertė ir naudojimas. Tipai: jauriniai; velėniniai karbonatiniai; velėniniai glėjiniai; jauriniai pelkiniai; pelkiniai; aliuviniai (salpiniai); deliuviniai; nuardytieji (eruduotieji) dirvožemiai.Jauriniais vadinami normalaus drėgnumo nekarbonatingi, išplaunamojo drėgmės režimo dirvožemiai, susidarę jaurėjimo ir velėnėjimo metu. Jaurėjimo esmė – viršutinėje dirvožemio profilio dalyje pirminių ir antrinių mineralų ardymas ir ardymo produktų išnešimas į gilesnius horizontus bei gruntinius vandenis.Jauriniai daugiausia susidaro lygiuose ir nelygiuose smėlinguose plotuose.Velėniniai karbonatiniai dirvožemiai yra eliuvinio drėkinimo, aukštesnių reljefo vietų, susidarę karbonatingose uolienose vykstant velėnėjimui, kurio metu viršutiniame dirvožemio horizonte kaupiasi humusas ir augalų maisto elementai. Velėjimo intensyvumas pirmiausia priklauso nuo augalijos, inten – syviai vyksta po vešlia žoline danga. Jie Lietuvpje randami nedideliais ploteliais daugiausia karbonatin- gose Vidurio žemumos lygumose, pakilesnėse vietose.Velėniniai glėjiniai dirvožemiai – karbonatingi, periodiškai užmirkę,susidarę karbonatingose mažiau laidžiose drėgmei,dažniausiai sunkios granuliometrinės sudėties uolienose vykstant velėnėjimui ir glėjė-jimui dėl pievinės – žolinės augalijos poveikio. Pagal glėjėjimo laipsnį velėniniai glėjiniai dirvožemiai skirstomi į velėninius glėjiškus, kai horizontas B neištisai yra suglėjėjęs ir velėninius glėjiškus, kai hori- zontas B ištisai suglėjėjęs.Daugiausia jų randama Lietuvos vidurio žemumoje.Jauriniai pelkiniai – nekarbonatingi nuolatos ar periodiškai užmirkę dirvožemiai susidaro dėl jaurėji – mo, pelkėjimo ir velėnėjimo procesų sąveikos. Šiems dirvožemiams susidaryti pagrindinės yra užmirki- mo bei pelkėjimo sąlygos.Jaurinių pelkinių dirvožemių savybės daugumai žemės ūkio augalų nėra pa- lankios. Pagrindinis jų trūkumas – perteklinis drėgnumas. Jų daugiausia yra vakarinėje dalyje (44,3%).Pelkiniai – organogeniniai dirvožemiai, susidarę pelkėjimo metu ir paviršiuje turintys ne plonesnį kaip 30 cm durpių sluoksnį.Pagrindinė pelkėjimo ypatybė – anaerobinės sąlygos ir redukcijos procesai. Svar- biausią pelkinių dirvožemių susidarymo veiksnį – užmirkimą – lemia ir kitos fizinės sąlygos: klimatas, reljefas, hidrografinis tinklas,dirvodarinės uolienos. Pelkinių dirvožemių profilis nesudėtingas.Aliuviniai (salpiniai) dirvožemiai, susidarę upės salpos ir deltos aliuvinėse sąnašose, kasmet palieka –mose pavasarį ir rudenį potvynių metu. Lietuvoje aliuviniai dirvožemiai užima 110 tūkst. ha ir sudaro apie 15% bendro dirvožemių ploto. Daugiausia jų yra Nemuno,Neries ir kitų didesnių upių salpose.Aliuviniuose dirvožemiuose auga geriausios natūralios pievos. Deliuviniai dirvožemiai, susidarę kalvų pašlaitėse lietaus ir polaidžio vandens suplautų deliuvinių sąnąšų dirvodarinėje uolienoje.Daugiausia jų Žemaitijos, Aukštaitijos, Pietryčių Lietuvos kalvoto mezoreljefo pakraštiniuose dariniuose.Deliuvinių dirvožemių hidrofizikinės, šiluminės sąvybės nemažai priklauso ir nuo kalvotų teritorijų labai sudėtingo mikroklimato režimo.Nuardytieji (eroduotieji) dirvožemiai, pažeisti paviršiumi tekančio vandens, vėjo arba žemės ūkio pa – dargų.Dirvožemio pažeidimo būdas ir intensyvumas priklauso nuo reljefo, klimato,augalijos,dirvožemio granuliometrinės sudėties, žmogaus ūkinės veiklos. Menkai eruduotieji dirvožemiai dar gali būti skirstomi į velėninius karbonatinius eroduotuosius ir velėninius jaurinius eruduotuosius. Eruduotieji dirvožemiai – žemės paviršiumi tekančio vandens pažeisti dirvožemiai. 114.Naujosios (DKL –99) klasifikocijos Lietuvos dirvožemių grupių charakteristika.Sudarant naująją Lietuvos dirvožemių klasifikaciją (1999) buvo stengiamasi išlaikyti iki šiol žemės ir miško ūkyje naudotą dirvožemio klasifikacijų principus. Galutiniame jos variante dirvožemio skirtybės- sisteminiai vienetai jungiami į vienetus įvairiuose klasifikacijos lygiuose pagal dirvožemio kilmę, san- darą, drėgmės režimą bei derlingumą. Naujojoje Lietuvos dirvožemių klasifikacijoje dirvožemiai grupuojami pagal dirvodaros procesus, kurie sukuria ir sąlygoje būdingas dirvožemio savybes. Pirmąja- me klasifikacijos lygyje skiriama 12 pagrindinių dirvožemio grupių. 115. Pradžiažemiai.(Regosols) – tai jauni, gerai natūraliai drenuojami mineraliniai inicialiniai dirvože- miai,susidarantys eroduotų kalvų šlaitų puriose sunkesnės granuliometrinės sudėties ar iškastų karjerų įvairios granuliometrinės sudėties mineralinėse uolienose. Jie: 1) turi tik pilkšvąjį A diagnostinį horizon- tą. 2) neturi glėjinių sąvybių 50cm nuo mineralinio dirvožemio paviršiaus ribose. Išskiriami pagal pilkšvąjį A diagnostinį horizontą, neturi durpiškojo ar rudžemio horizonto. 116. Kalkžemiai – tai menkai išsivystę seklūs horizontai, susidarę korbonatingame žvyre, nukastame arba negiliai slūgsančiame dolomitebei gipse.Jie yra: 1)arba – labai seklūs ar seklūs, juose kieta uoliena prasideda 25cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose. 2)arba – slūgso ant daugiau kaip 40% kalcio korbo – nato turinčios uolienos. 3)arba – turi mažiau kaip 10 masės proc. smulkžemio nuo dirvožemio pavir - šiaus iki 75cm ar giliau. 4)ir – turi tik pilkšvąjį A diagnostinį horizontą. 117. Rudžemiai – tai menkai diferencijuoto profilio dirvožemiai, išsivystę purioje vidutiniškai sudūlė – jusioje dirvodarinėje uolienoje, turintys rudžeminį (Bw) horizontą. Dažniausia tai įvairios spalvos ir struktūros dirvožemiai.Dirvožemių susidarymas lėtas dėl palyginti žemos metinės temperatūros. Lietuvoje jų aptinkama įvairiose vietose, dažniausia Vidurio Lietuvoje. 118. Išplautžemiai– tai dirvožemiai, kurių iliuviniame moliuotame Bt horizonte susikaupia iš viršutinio (El) horizonto išplautos druskos ir molio dalelės. Jie yra: 1)turintus iliuvinį moliuotąjį horizontą. 2)neturintys puveninio horizonto ar ištisinio lengvesnės granuliometrinės sudėties jaurinioE horizonto. 3)turintys išmolėjusį horizontą, laipsniškai pereinant į iliuvinį moliuotąjį horizontą. 4)neturintys giliai įsiterpiančio balkšvaliežuviškumo kaip balkšvažemiai.Jie vystosi drėgno ir pusiau grėgno klimato sąlyg. 119.Balkšvažemiai–tai dirvožemiai, turintys balkšvaliežuviškumo diagnostinę savybę ir molioutąjį Bt diagnostinį horizontą. Jie yra: 1) turintys moliuotąjį horizontą 100cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose, jo viršutinė riba nelygi dėl balkšvaliežuviškumo –jaurinio horizonto, liežuviais įsiterpiančio į moliuotąjį horizontą, ar dėl pavienių konkrecijų, didesnių negu 2cm, susidarymo, jų paviršius pasotintas geležimi ir nesunkiai sucementuotas, paviršiaus spalva yra raudonesnio atspalvio. 120. Smėlžemiai – tai menkai arba vidutiniškai išsivystę daugiau kaip 100cm storio smėlio, smulkaus arba vidutinio stambumo žvyro dirvožemiai.Jie turi:1)rupesnes dirvožemio granuliometrinės sudėties frakcijas negu rišlus smėlis. 2)ir mažiau kaip 35 tūrio proc. akmenų ar skeleto visuose pahorizončiuose 100cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose. 3)ir tik pilkšvąjį A ir jaurinį diagnostinį dirvožemio horizontą. Tai smėlio dirvožemiai, kurių profilis menkai ar vidutiniškai ošsivystęs. 121. Jauražemiai –tai dirvožemiai, kuriems būdingas intensyvus pirminių ir antrinių mineralų dūlėji – mas, tirpių dūlėjimo produktų, humuso išsiplovimas iš viršutinių horizontų ir jaurinio (E) bei iliuvinio humusinio geležingojo (Bhs) diagnostinių horizontų susidarymas.Jie yra: 1)turintys iliuvinį humusinį geležingąjį horizontą, prasidedantį 150cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose. 2)galintys turėti glėjišku – mo ir stagniškumo savybių. Jauražemiuose miško paklotė šiurkšti, dažnai sudurpėjusi. 122. Šlynžemiai – tai dirvožemiai susidarantys dėl negiliai slūgsančio gruntinio vandens, turintys ryškią glėjiškumo diagnostinę sąvybę.Jie turi: 1)glėjiškumo sąvybių, daugiausia dėl sekliai esančio gruntinio vandens poveikio, tos savybės prasideda 50cm ribose. 2)ir tik durpinį, puveninį, durpiškąjį, pilkšvąjį, karbonatinį ar kalkinį, rudžeminį ar gipsinį diagnostinį horizontą 100cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose, neturintys smėlžemių diagnostinių savybių. 123. Durpžemiai –tai dirvožemiai paviršiuje turintys storesnį už 40cm šviežios ar dalinai susiskaidžiu – sios organinės medžiagos durpinį H diagnostinį horizontą.Jie turi: 1)40cm ar storesnį durpinį diagnos – tinį dirvožemio horizontą, prasidedantį 30cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose. 2)arba – storesnį kaip 50cm durpėtąjį ar sausadurpį, organinės medžiagos, kurios tankis mažesnis negu 0,1mg m-3 ir susida – riusi iš kiminų ir samanų,horizontą,taip pat prasidedantį 30cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose. 124.Salpžemiai – tai dirvožemiai, susidarę upių slėnių, rečiau marių, ežerų ir jūrų pakrančių aliuvinėse sąnašose.Jie turi: 1)aliuvinę diagnostinę medžiagą, prasidedančią 25cm nuo dirvožemio paviršiaus ribose, besitęsiančią nors iki 50cm nuo dirvožemio paviršiaus. 2) ir tik pilkšvąjį A,durpinį, puveninį ar durpiškąjį horizontą. Jie randami upių slėniuose, Baltijos jūros, marių, ežerų pakrantėse. Šių dirvožemių derlingumas priklauso nuo aliuvinių nuosėdų kilmės, amžiaus, mineralinės sudėties. 125. Trąšažemiai – tai antopogeniniai dirvožemiai, veikiami ar net pakeisti žmogaus ūkinės veiklos. Jų pirminiai horizontai gali būti suardyti,nukasti ar pašalinti bei palaidoti po naujai užpiltų mineralinių ar organinių medžiagų sluoksniais. Jie turi :1)arba 50cm ar storesnį daržo arba trąšažeminį horizontą. 2)arba suslėgtąjį horizontą. Trąšažemių sąvybės priklauso nuo jų sikultūrinimo laipsnio. 126. Dirvožemių žemėlapiai. Lietuvos dirvožemių rajonai.Dėl dirvodaros sąlygų nevienodumo Lietuvos dirvožemio danga nepaprastai marga. Lietuvos dirvože – mių rajonai: 1)Pajūrio žemumos ir Nemuno deltos glėjiškieji velėniniai jauriniai smėliai;2)Vakarų Že – maitijos plynaukštės glėjiškieji velėniniai jauriniai priesmėliai ir priemoliai;3)Žemaitijos ir Kuršo aukš-tumų vidutiniškai pajaurėjusieji velėniniai jauriniai ir glėjiškieji velėniniai jauriniai priesmėliai ir prie –moliai;4)Žemaitijos Rytų plynaukštės glėjiškieji velėniniai jauriniai ir menkai pajaurėjusieji velėniniai jauriniai priesmėliai ir priemoliai;5)Vidurio Lietuvos žemumos velėniniai glėjiškieji priesmėliai ir priemoliai;6)Nemuno žemupio velėniniai glėjiškieji ir glėjiškieji velėniniai jauriniai priemoliai;7)Vaka-rų Aukštaitijos plynaukštės glėjiškieji velėniniai jauriniai ir menkai pajaurėjusieji velėniniai jauriniai priesmėliai;8)Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės glėjiškieji velėniniai jauriniai ir menkai pajaurėjusieji velėniniai jauriniai priemoliai;9)Baltijos aukštumų nuardytieji velėniniai jauriniai pries – mėliai ir priemoliai;10)Pietryčių Lietuvos lygumos tipingieji jauriniai ir velėniniai jauriniai smėliai; 11)Dysnos lygumos glėjiškieji velėniniai jauriniai priesmėliai;12)Ašmenos aukštumos ir Lydos ply – aukštės vidutiniškai ir smarkiai pajaurėjusieji velėniniai jauriniai priesmėliai;13 – 15)Kazlų Rūdos, Kar- sakiškio ir Smalininkų senųjų deltų lygumų velėniniai jauriniai, tipingieji jauriniai ir glėjiškieji velėni – niai jauriniai smėliai.Dirvožemių žemėlapiai.Išsivysčiusiose šalyse dirvožemių žemėlapiai turi ne tik mokomąją vertę, jie taip pat parodo bendrą dirvožemių, šalies žemių išteklių dalies vaizdą, kuris gali būti naudojamas žemės ūkio gamybos ir bendram ūkio planavimui. Jie sudaromi įvertinant vietovės kli- mato, geologijos, reljefo ar augmenijos duomenis,randamus žemėlapiuose arba kosminėse nuotraukose. 127.Dirvožemių geografinio paplitimo dėsningumai Lietuvoje.Dirvožemių išsidėstymą sąlygoja gamtinių sąlygų Žemės paviršiuje įvairumas. 1)Platuminis dirvožemių zoniškumas. Mokslas apie dirvodaros veiksnius sudarė sąlygas suformuluoti sampratą apie zonas, kaip pagrindinę planetos dirvožemių dangos išsidėstymo formą. Mokslas apie platuminį arba horizontalųjį dirvožemių zoniškumą buvo sukurtas, turint tokį puikų pavyzdį, kaip didžiąją Rusijos lygumą.2)Vertikalusis dirvožemių zoniškumas. Vertikalusis dirvožemių dangos zoniškumas buvo atskleistas ir aprašytas V. Dokučiajavo. Vertikaliųjų dirvožemio zonų eilė ir eiliškumas visų pirma priklauso nuo kalnų sistemos papėdės patėties t,y. nuo to kiek kalvos papėdė izoliuota nuojūros kalnų masyvo.3)Smulkesni dirvožemių zoniškumo vienetai.Kad būtų lengviau fiksuoti vienų dirvožemių zonų perėji – mą į kitas, išskiriami smulkesni dirvožemių pozonių dangos vienetai. a) Dirvožemių pozonis – dirvože- mio zonos dalis, ištęsta ta pačia kryptimi ir turinti apibrėžtą zoninį dirvožemio potipį. b) Dirvožemių fa- cija – dirvožemio pozonio dalis, iš kurių jos dalių išsiskirianti savitu dirvožemių temperatūros ir dėgmės režimu. c) Dirvožemių provincija – dirvožemio facijos dalis, išskiriama pagal tuos pačius, tik šiek tiek labiau detalizuotus požymius, kaip ir facija.Dirvožemių provincijos pagal litologinius požymius bei dirvožemio dangos struktūros tipus dalomos į dirvožemių apygardas ir rajonus. Dirvožemio apygarda – dirvožemių provincijos dalis, išsiskirianti dirvožemių kombinacijų, sąlygojamų reljefo ir dirvodarinių uolienų ypatumais. Dirvožemių rajonas – dirvožemių apygardos dalis, turinti vienodą dirvožemio dan – gos mezostruktūros tipą. 128.Dirvožemių apsauga (dirvosauga). Dirvožemio apsaugos reikšmė.Svarbiausia problema racionaliai naudojant dirvožemių išteklius yra dirvožemio apsauga. Dirvožemio apsaugos problemos iškyla, dėl to, kad mūsų Planetoje gamtinės ekosistemos, esančios dinaminėje pu – siausvyroje su visais kitais biosferos komponentais yra tiksliai subalansuotos, o žmogus ūkine veikla bei kitais veiksniais nuolatos pažeidžia šią haomoniją. Dirvožemio apsauga – tai ne savitikslė, o globalinė žmonijos problema, kuri tiesiogiai sąlygoja vis didėjančio Planetos gyventojų skaičiaus aprūpinimą maisto produktais.Dirvožemių apsauga – tai suderintų priemonių visuma, susidedanti iš žemės fondo racionalaus panaudojimo, jo kokybės gerinimo bei apsaugos priemonių sistemų. Diegti dirvožemių apsaugos priemones būtina ir siekiant išlaikyti ir padidinti dirvožemių potencialųjį derlingumą, išlaikyti biosfero stabilumą. 129.Pramoninis dirvožemio naikinimas. Pažeisto dirvožemio rekultivacija.Dirvožemio dangos sunaikinimą sąlygoja ir promoninė žmogaus veikla. Intensyviausiai dirvožemio danga ir landšaftas sunaikinami kasant naudingąsias iškasenas atviru būdu. Nors taip išgauti iškasenas labai perspektyvu, tačiau labai pažeidžiama augalinė ir dirvožemio danga. Neišvengiamai daug produktyviojo dirvožemio prarandame tiesdami kelius, elektros linijas, vykdydami civilinę ir pramoninę statybas.Skiriamų šiems reikalams žemių, ypač ariamųjų, plotai turi būti griežtai kontroliuojami. Žemių rekultyvumas – tai techninių, inžinerinių, statybos ir biologinių darbų, kuriais siekiama paviršių kokiu nors būdu vėl padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai. Pirmiausia turi būti rekultivuoti visi išeksplotuoti ststybinių ir kitokių atviru būdu iškastų žaliavų karjerai bei išnaudoti durpynai. Atliekant rekultivaciją, galima labai racionaliai panaudoti vis besikaupiančias įvairias buitines atliekas, kanaliza – cijos vandenų dumblą bei ežerų ir tvenkinių sapropelį. 131. Medžiagų išplovimas ir akumuliacija vykstant dirvodarai. Į dirvodarą galima žiūrėti, kaip į medžiagų išplovimo ir akumuliacijos santykį dirvodaros paveiktame litosferos sluoksnyje. Absoliučioji medžiagų akumuliacija vykstant dirvodarai – tai dirvodarinės uolienos pagausinimas junginiais iš atmosferos ir hidrosferos bei šių junginių kaupimasis besiformuojančiame dirvožemyje. Santykinė me – džiagų akumuliacija vykstant dirvodarai – tai santykinis elementų kaupimasis, kai išplaunamos kokios nors kitos medžiagos.Medžiagų išplovimą ir akumuliaciją dirvodaroje sąlygoje mažosios biologinės ir didžiosios geologinės apytakų Žemės paviršiuje tarpusavio sąveika, kuri įvairiose gamtinėse zonose būna labai nevienoda. 132. Degradacijos (dehumifikacijos, rūgštėjimo, struktūros praradimo) neigiamos pasekmės.Paprastai, pradėjus arti dirvonuojančias žemes, prasideda dirvožemio dehumifikacija. Dehumifikacija vyksta visuose žemynuose. Dirvožemių humusingumui padidinti rekomenduojamos šios agrotechnikos ir melioracijos priemonės: organinių trąšų įterpimas, rūgščių dirvožemių kalkinimas, minimalus žemės dirbimas ir k.t. Pagrindinės drėkinamos žemdirbystės zonų dirvožemių degradavimo priežastys yra šios: drėkinimas neįrengus drenažo; dideli vandens nuostoliai dėl greitos filtracijos; drėkinimo normų viršinimas ir drėkinimas per daug mineralizuotais vandenimis. 133. Dirvožemio tarša ir ekologija. Natūralus dirvožemis – tai ekologiškai švari, visiškai nekenksmin- gi jame gyvenantys organizmams, tenkinanti visas jų reikmes, terpė. Šios ekologinės pusiausvyros pažeidimą dėl kokių pašalinių medžiagų šioje terpėje buvimo priimta vadinti užterštumu. Dirvožemio užterštumas – tai gyviems organizmams arba sukeliančių dirvodaros pasikeitimų įvairių kenksmingų medžiagų dirvožemyje byvimas ir kaupimasis. Daugiausia dirvožemį, kaip ir atmosferą bei hidrosferą teršia naudingąsias iškasenas kasančios gamyklos ir k.t. Didelę žalą ypač pastaraisiais metais dirvožemiui daro rūgštūs lietūs. Dirvožemio užterštumas sąlygiškai dalomas į: stabilųjį ir nestabilųjį. 134.Dirvožemio monitoringumo problemos – svarbiausia biosferos monitoringumo dalis.Monotoringas – tai tam tikros apibrėžtos planetos teritorijos sekimo sistemos siekiant racionaliai naudoti visus jos gamtinius išteklius ir apsaugoti aplinką nuo nepageidautinų antropogeninių veiksnių poveikio. Jo uždavinys – sekti, įvertinti ir prognozuoti aplinkos pasikeitimus daugiausia dėl antropogeninių veiksnių poveikio siekiant perspėti apie susidariusias kritines situacijas, pavojingas ar kenksmingas žmogui. Monotoringas suprantamas ne tik kaip jau iki šiol egzistavusių gamtinės aplinkos stebėjimo sistemų ir ilgalaikių stacionarinių mokslinių tyrimų visuma, o kaip nauja sistema, sintezuojanti, tobulinanti ir plečianti stebėjimus, būtinus įvairiapusiškos žmogaus veiklos įtakai įvairiems biosferos komponentams įvertinti. Dirvožemio monitoringas yra vienas iš svarbiausių kom – pleksinio ekologinio monitoringo sudėtinių dalių. Formalus jo vykdymo tikslas – fiksuoti tiek teigiamus tiek neigiamus dirvožemio dangos pokyčius erdvėje ir laike.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!