Žemės gelmių turtai - mineralai, kristalai, brangakmeniai ir taurieji metalai

• Sudaromi kalnakasybos bei įmonių perdirbančių žaliavą, statybos projektai.
Tinkamiausios naudoti tos mineralinės žaliavos, kurių gavybos, perdirbimo ir transportavimo savikaina bei redukuotosios sąnaudos arba galutinio produkto suminės sąnaudos yra mažiausios. Žaliavos gavybos sąnaudas daugiausia lemia naudingųjų iškasenų slūgsojimo gylis bei kasimo sudėtingumas, perdirbimo sąnaudos – žaliavos kokybė ir gamybos apimtis, o transporto išlaidos daugiausia priklauso nuo kelių tinklo, transporto rūšies ir žaliavos pervežimo iki perdirbimo vietos bei vartotojo nuotolio.
Šiame darbe bus aptarti mineralai ir uolienos, slūgsančios Žemės gelmėse. Dėl vietos stokos plačiau nebus kalbama apie naftą, anglį, dujas. Jos yra pagrindiniai energetiniai ištekliai, tačiau dėl didelių naudojimo apimčių šie ištekliai labai greitai senka.
Mineralai yra natūralūs Žemės uolinių medžiagų ir visų Visatos kietųjų kūnų sudedamosios dalys. Tirdami mineralus, geriau suprantame Žemės ir kitų planetų kilmę bei evoliuciją. Dauguma mineralų yra kietos medžiagos, kurių atomai yra sukibę į taisyklingą sistemą, nulemiančią kristalinę tų mineralų struktūrą ir formą. Tačiau kai kurie mineralai neturi tvarkingos vidinės struktūros, yra beformiai (amorfiniai), primenantys stiklą. Nors atrasta per 4000 mineralų, tik apie 30 (žinomų kaip sudarančių uolienas) yra įpratsi Žemės paviršiui.
Mineralų susidarymas
Mineralai skiriasi unikaliu cheminių elementų deriniu ir jų atomų (molekulių, jonų) išsidėstymu, kurį lemia dujų ar skysčių kietėjimo sąlygos. Dažniausiai atomai išsidėsto sudarydami pasikartojantį trimatį darinį, vadinamą kristalografine (kristalo) gardele. Mineralui augant, t.y. prie gardelės jungiantispapildomiems atomams, atomų išsudėstymo tvarka išlieka tokia pati. Kai kurie mineralai randami pavieniais kristalais, bet daugumas jų yra chaotiškai išsidėsčiusių, netaisyklingos formos kristalėlių sąaugos (agregatai). Jei mineralus sudarantys kristalai yra daugmaž vienodo dydžio, mineralai būna grūdėti. Neturintys kristalinės struktūros mineralai vadinami amorfiniais.
Kristalai
Kristalas – tai tavrkingos vidinės struktūros kietasis kūnas, turintis daugiabriaunio formą, kurią lemia kristalo atomų išsidėstymas. Todėl iš kristalo išorinių paviršių – plokšmių – simetriškumo ir jų sudaromų kampų galima spręsti apie vidinę kristalo struktūrą. Pagal simetrijos požymius kristalai grupuojami į šešias pagrindines sistemas – kubinę, heksagoninę/trigoninę, monoklininę, rombinę, tetragoninę, triklininę....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!