Žemės gamtinių išteklių struktūra

• Tai gamtos komponentai, naudojami visuomenės reikmėms tenkinti, be kurių visuomenė negalėtų egzistuoti.
• Biotos
• Gamtiniai reakreaciniai
• Kietos naudingosios iškasenos
Mineraliniai ištekliai
• Pagal pobūdį jie skirtomi:
• Išsenkantys ir atsinaujinantys
• Išsenkantys ir neatsinaujinantys
• 3. Neišsenkantys
Naudingų iškasenų telkiniai turi atitikti šias sąlygas:
• Turėti didelias atsargas reikalingų cheminių elementų ar mineralų
• Turėtų būti ekonomiška juos eksplotuoti
Naudingų iškasenų telkiniai skirstomi:
• Rūdiniai
• Nerūdiniai
• Kuro
• Mineraliniai gydomieji vandenys
Nuosėdinėse uolienose: smėlis, molis, kalkės
• Nuosėdinėse uolienose: smėlis, molis, kalkės
• Druskinguose ežeruose, įlankose: soda, gipsas, NaCl, KCl ir kt.
• Kalnų uolienuose: geležies, magnio, fosforitų telkiniai, dujos ir akmens anglis
• Vandenyno dugnas padengtas raudonuoju moliu.
• Upių sąnašynuose: auksas, platina, deimantai.
• Akmens anglis
• Nafta
Didžiausi naftos telkiniai
• Naftos telkinys
• Atsargos mlrd.t
• Gavaro( Saudo Arabija) 10,1
• Safanijos( Saudo Arabija) 4,3
• Čikontepeko( Meksika) 2,4
• Burgano( Kuveitas) 2,2
• Kirkuko (Irakas) 2,1
• Ar Rumeilos(Irakas) 1,8
• Gečsarano( Iranas) 1,6
• Laguniljo( Venesuela) 1,5
• Marūno (Iranas) 1,5
• Chasi Mesaudo ( Alžyras) 1,4
• Pradho Bėjaus (Aliaska,JAV) 1,4
Pasaulio vandenynų cheminių elementų ištekliai
• Sunkusis vanduo (274 000 mld.t)
• Magnis (1km3 yra 1 295 000 t)
• Auksas (kiekvienam gyv.po 3 t)
• Valgomoji druska (kasmet po 22 mln.t)
Energetiniai ištekliai
• Pagal regeneraciją skirstomi:
• Atsinaujinantys
• (anglis, nafta, dujos, durpės, branduolinis kuras)
• Neatsinaujinantys
• (jūros potvynių ir srovių energija, geoterminė energija, upių ir vėjo energija)
Branduolinė energija
• Branduolinė energija
• Vandenilio energija
• Saulės energija
• Jūros potvynių energija
• Jūros bangų energija
• Vandenynų srovių energija
• Jūrų terminė energija
• Geoterminė
• Krintančio vandens energija
• Vėjo energija
Dirvožemio ištekliai
• Žemės ūkiui visoje planetoje naudojama 31% sausumos:
• 10% dirbama žemė
• 21% pievos ir ganyklos
• Kodėl nenaudojama likusi dalis žemės?
• 20% per daug šaltame klimate
• 20% per karštame
• 20% kalvotame reljefe
• 10% visiškai netinka naudoti
Žemės našumą lemia:
• Geografinė padėtis
• Šilumos ir drėgmės kiekis
• Dirvoje esančių augalams reikalingų maisto medžiagų kiekis
• Gyventojų tankumo
• Žemdirbystės kultūros
• Turimos technikos
• Žemės ūkio intensyvumas priklauso nuo:
Vandens ištekliai
• Vanduo sudaro du trečdalius žemės paviršiaus
• Gėlo vandens trūkumas – globalinė problema
Pasaulio vandens atsargos
• Vandens rūšis
• Užimamas plotas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!