Žemės gelmių turtai

Milijonus ir milijardus metų gamtos jėgos kūrė Žemės gelmes, formavo žemynus ir vandenynus, iškėlė Himalajus, Alpes, nugramzdino Atlanto ir Baikalo dugną.
Lietuvos žemės gelmių turtai tyrinėjami jau daugiau kaip 200 metų. Tyrimų rezultatai paskelbti daugybėje straipsnių, knygų, geologinių žemėlapių.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad Lietuva neturtinga žemės gelmių turtų (naudingųjų iškasenų), – neteisinga. Mūsų šalyje surasta ir ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje išgaunama nafta, klintis, dolomitas, smėlis, žvyras, molis, kreidos mergelis, durpės, opoka ir sapropelis. Ypač svarbūs yra gausūs statybinių medžiagų ir jų žaliavų ištekliai, kurių pakanka ne tik besiplečiančioms miestų ir kelių statyboms, bet ir cemento, keramikos pramonei.
Daugelio šalių ekonominė padėtis nemaža dalimi priklauso nuo jų gelmėse esančių naudingųjų iškasenų. Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos, kaip molis, smėlis, žvyras, klintis ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Juo labiau, kad žemės gelmėse yra daug ir kitų išteklių, kurie dar neeksploatuojami arba net nepakankamai ištirti.
Lietuva yra tipiškas senos platformos kraštas su palyginti giliai slūgsančiu kristaliniu pamatu ir daugiasluoksne nuosėdinių uolienų danga, todėl turi nemažai naudingų iškasenų, būdingų tokios gelmių sandaros teritorijoms. Čia galima rasti visų geologinės praeities periodų įvairių naudingų iškasenų. Ypač daug gelmių turtų susikaupė kambro, devono, permo ir kvartero laiku. Tai beveik visos svarbiausios mūsų krašto naudingosios iškasenos. Tiesa, ir kristaliniame pamate, kurio amžius yra keli milijardai metų, slypi daug atrastų ir neatrastų gelmių turtų.
Vertinant Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikia pažymėti, kad jis yra nevienodas atskiroms naudingosioms iškasenoms. Vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai siekia 10-60% prognozinių išteklių (gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, molis, žvyras, durpės, opoka), o kai kurios perspektyvios naudingosios iškasenos (geležies rūda, glaukonitas, gintaras, akmens druska ir t. t.) apskritai mažai tirtos.
Daugiausia penkių svarbiausių statybinių medžiagų pramonėje naudojamų naudingųjų iškasenų (molis, smėlis, žvyras, klintis ir dolomitas), taip pat durpių išteklių yra Vilniaus krašte (Trakų, Vilniaus ir Švenčionių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!