Dolomito sudėtis, panaudojimas bei gavyba

Naudingos iškasenos – tai gamtinės mineralinės medžiagos, kurios slūgso žemės gelmėse.
Dolomitas - karbonatinė uoliena, pavadinta Prancūzų geologo, tyrinėjusio šią uolieną, D. Dolomieu (1750-1801) garbei. Ši uoliena sudaryta iš to paties pavadinimo mineralo CaMg(CO3)2 su nedidele (iki 25%) kitų mineralų priemaiša. Dolomitas - vidutinio kietumo uoliena. Pagal Moso skalę kietumas 3,5-4,0, o tankis 2900-3200 kg/m3. Dolomito kilmė dvejopa. Dalis susidarė lagūnose, iškritus dolomito kristalams iš persotintų tirpalų (tai egzogeninis dolomitas), dalis iš klinties, kur dalį kalcio pakeitė magnis. [2]
1 pav. Lietuvos naudingos iškasenos
Struktūra kristalinė, rečiau reliktinė, klastinė, porfyroblastinė. Dolomitas (2 pav) tankus, dažnai su kavernomis, poringas, supleišėjęs, rečiau birus (dolomitmilčiai). Tekstūra masyvi, sluoksniuota, brekčiška, dėmėta. Baltas, šviesiai gelsvai pilkas; įvairios priemaišos suteikia rausvą, rusvą, violetinį, melsvą, žalsvą, tamsiai pilką ar juosvą atspalvį. Dolomitas susidaro dolomitizacijos būdu iš kalcito ir klinties, daugiausia veikiant hidroterminiams tirpalams arba nusėdant cheminės kilmės nuosėdoms vandens baseinuose. Slūgso klodais, sluoksniais, lęšiais, štokais, lizdais. Dolomito yra beveik visose geologinėse sistemose, ypač prekambro ir paleozojaus. Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose iš dolomito gaunamas magnis. [3]
2 pav. Dolomitas. Vido Mikulėno nuotr.
DOLOMITO PANAUDOJIMAS
Dolomitas naudojamas metalurgijoje (ugniai atspari medžiaga, fliusas), statybinių medžiagų, stiklo, chemijos, odos, keramikos, dažų, elektrotechnikos pramonėje, žemės ūkyje. Lietuvoje yra silūro, devono ir permo sistemų dolomito. Atodangų yra Apaščios, Kruojos, Lėvens, Mūšos, Nemunėlio, Švėtės, Tatulos krantuose. Šiaurės Lietuvoje devono dolomitai slūgso po nestora kvartero nuogulų danga; kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo rajono savivaldybės teritorija), Skaistgirio (Joniškio rajono savivaldybės teritorija) telkinių karjeruose. 99 % iškasto dolomito paverčiama skalda (keliams tiesti ir betonų užpildams), likusi dalis naudojama kalkėms ir apdailos plokštėms gaminti. Plokštės pjaunamos Petrašiūnų dolomitinės skaldos gamykloje (3 pav). [4]
3 pav. Petrašiūnų karjeras
Pieš keliolika metų pagrindinė ir bene vienintelė kalkinė medžiaga buvo dulkieji klintmilčiai (dalelės smulkesnės negu 1 mm skersmens). Pabrangus energetiniams ištekliams, klintmilčiai tapo vieni iš brangiausių. Nereikėtų pamiršti ir iki 1970 m. dirvoms kalkinti naudotų trupintų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!