Eksplotuojamos naudingosios iškasenos

Įvadas Žemė susideda iš geosferų, kurios skiriasi medžiagų agregatine būsena, tankiu, sudėtimi. Išorinės geosferos yra atmosfera ir hidrosfera, o vidinės – litosfera, mantija ir Žemės branduolys. Litosfera apima Žemės plutą – 5-75 km storio nevienalytę kietąją Žemės sferą. Litosfera susideda iš 3 sluoksnių: bazaltinio, kuris dengia mantiją, granitinio ir nuosėdinio. Lietuva yra tipiškas senos platformos kraštas su palyginti giliai slugstančiu kristaliniu pamatu ir daugiasluoksne nuosedinių uolienų danga, todel turi nemažai naudingųjų iskasenų, bū­dingų tokios gelmių sandaros teritorijoms. Čia galima rasti visų geologinės praeities periodų įvairių naudingųjų iskasenų (1 lentelė). Ypač daug gelmių turtų susikaupė kambro, devono, permo ir kvartero laiku. Tai beveik visos svar­biausios musų krašto naudingosios iskasenos. Tiesa, ir kristaliniame pamate, kurio amžius yra keli milijardai metų, slypi daug atrastų ir neatras­tų gelmių turtų. Dabar Lietuvos teritorijoje aptikta daugiau nei 20 rusių naudingųjų iskasenų, is kurių eksploatuojamos tik 8, o kitos yra arba anksčiau kastos, arba dar numatomos kasti ateityje. Daugiausia penkių svarbiausių statybinių medziagų pramonėje naudojamų naudingųjų iskasenų (molis, smelis, žvyras, klintis ir dolo­mitas), taip pat durpių istekliai yra Vilniaus krašte (Trakų, Vilniaus ir Švencionių rajonai) ir Akmenes-Jurbarko zonoje (ypac Akmenės rajone). Respublikoje kasmet iskasa­ma apie 35-37 min. m3, arba 48-50 min. t., kie­tųjų naudingųjų iskasenų ir išgaunama daugiau kaip 0,5 mlrd. m3 požeminio gėlo ir mineralinio vandens. Kietųjų naudingujų iskasenų gavyba išsiskiria Akmenės, Kauno, Jonavos, Jurbarko, Vilniaus, Trakų}, Pakruojo rajonai. Taigi turtingiausiuose Žemes gelmių rajo­nuose daugiausia naudingųjų iskasenų ir išgau­nama. Todėl naudingųjų iškasenų, ištekliai ir gavybos struktūros yra panašios. Lietuvos naudingosios iskasenos aprašytos grupėmis. Pradėta nuo dabar eksploatuojamų ir statybinių medžiagų pramonėje naudojamų - dolomito, klinties, opokos, molio, smėlio ir žvyro bei vienintelės kasamos degiosios iškasenos - durpių. Mažiau vietos skirta anksčiau kastoms arba numatomoms kasti ateityje naudingosioms iškasenoms. Jos aprašytos laikantis panaudojimo grupavimo. Taigi išskirtos degiosios naudingosios iškasenos - nafta, rūdos - magnetitas, polime­talai, sideritas, limonitas, sunkiųjų mineralų sąnašynai, chemijos ir agrochemijos žaliava - akmens druska, fosforitas, glaukonitas, sapro­pelis, statybinių medžiagų žaliava - granitas, gipsas, anhidritas, kreida, kreidos mergelis, gėlavandene klintis, rieduliai ir pusiau brangiųjų akmenų grupei priklausantis gintaras. Naudin­gųjų iškasenų grupė aprašoma pradedant seniausiomis ir baigiant jauniausiomis – kvartero arba holoceno. 1 lentelė. Naudingųjų iškasenų pasiskirstymas Lietuvos geologiniame pjūvyje Periodas Naudingosios iškasenos eksploatuojamos neeksploatuojamos Kvarteras Molis Smėlis žvyras Durpės Gėlas ir mineralinis požeminis vanduo Sapropelis Gėlavandenė klintis Rieduliai Limonitas Sunkiųjų mineralų sąnašynai Neogenas Kvarcinis smėlis Paleogenas Gintaras Glaukonitas Kreida Gėlas ir mineralinis požeminis vanduo Opoka Kreidos mergelis Glaukonitas Fosforitas Jura Sideritas Triasas Molis Mineralinis vanduo Permas Klintis Gėlas ir mineralinis požeminis vanduo Gipsas Anhidritas Akmens druska Karbonas Devonas Dolomitas Molis Gėlas ir mineralinis požeminis vanduo Gipsas Siluras Nafta Ordovikas Kambras Mineralinis vanduo Prekambras Mineralinis vanduo Geležies rūda Polimetalai Granitas Eksplotuojamos naudingosios iškasenos Dolomitas Dolomitas – nuosėdinė karbonatinė uoliena, sudaryta iš to paties pavadinimo mineralo (CaMg(CO3)2) su nedidele kitų mineralų – kalcito, rečiau gipso, molio, mineralų ir geležies oksidų – priemaiša. Pagal susidarymo sąlygas skiriamas pirminis, arba chemogeninis, dolomitas, išsikristalizavęs padidėjus baseinų druskingumui kartu arba pakaitomis su sulfatais, sedimentacinis – diageninis dolomitas, kuris susidaro veikiant magnio druskų prisotintam vandeniui kalcio karbonatinį dumblą, ir epigenetinis, arba antrinis, dolomitas, atsirandantis dolomitizuojantis jau susiformavusioms kalcio karbonato uolienoms. Dolomitas yra plačiai naudojama įvairių statybinių medžiagų žaliava, izoliacinė ir šlaką koncentruojanti bei rūgštims ir šarmams atspari medžiaga, reikalinga chemijos pramonei, cukraus, popieriaus ir stiklo gamybai. Klintis Klintis – nuosėdinė karbonatinė uoliena, kurios sudėtyje vyrauja mineralas kalcitas, dažnai būna dolomito, aleurito ir molio priemaišos. Klintis yra svarbiausia cemento ir statybinių kalkių žalaiva, taip pat ji plačiai naudojama popieriaus ir metalurgijos pramonėje, cukraus sirupui valyti, klintmilčiams gaminti, jos dedama į gyvulių ir paukščių pašarą. Kietos klinties atmainos yra natūralus statybinis ir apdailos akmuo. Lietuvoje kasama viršutinio permo Naujosios Akmenės svitos klintis. Akmenės raj iki 30m stirio klnties sluoksnis slūgso 1-20 m gylyje. Klinties sluoksnio storis kaitus ir priklauso nuo paviršiaus ir denutacijos. Naudingosios iškasenos koldas susideda iš 3 pluoštų. Apie 15-20% viso klodo tenka apatiniam pluoštui, kurio storis iki 15 m. jis susideda iš molongos ir molingos dolomitingos klinties. Virš molingos klinties slūgso klintis ir dolomitinga klintis. Tai vidurinis klintinis naudingosios iškasenos klodo pluoštas. Klintinis pluoštas susideda iš kristalinės. Organogeninės ir pakitusios struktūros klinties atmainų. Didžiausią pluošto dalį sudaro kristalinė klintis. Opoka Opoka laikoma pilka, kieta, kriauklėtojo lūžio poringa uoliena, kurios sudėtyje vyrauja opalinis silicio dioksidas. Opoka susidaro iš jūrinių mikroorganizmų su silicio skeletu liekanų, arba iš tirpalų nusėdus silicio dioksidui, ypač maišantis šiltam ir šaltam vandeniui. Iš Lietuvos opokos galima gaminti adsorbentus ir abrazyvus. Molis Molis – tai nuosėdinė, dispersinė, plastiška uoliena sudaryta iš molio mineralų. Daugiau nei 50% šių mineralų dalelių smulkesnės už 0,01mm ie ne mažiau kaip 30% dalelių – už 0,005mm. Dažnai turi kvarco, feldšpato, karbonatų grūdelių, organinės medžiagos ar adsorbuotos katijonų priemaišos. Molis susidaro chemiškai dūlėjant uolienoms. Tai itin paplitusi uoliena Žemės plutoje. Molio sluoksnių praktinė reikšmė dažniausiai priklauso nuo slūgsojimo gylio. Klimatas, paleogeografinė aplinka, diagenezės sąlygos lėmė molio mineralinę sudėtį, spalvą, priemaišų pobūdį, kiekį ir dydį. Kvartero molis susidarė paskutinio apledėjimo laiku. Jis turi nemažai žvirgždo, gargždo, riedulių, todėl pramonei nenaudojamas. Triaso molis nuo seno žinomas purmalių mergelio vardu. Molis rudas, raudonai rudas, su melsvai pilko molio lęšiais ir tarpsluoksniais. Rausvo atspalvio molis yra plastiškas, tinkamas eksplotuoti, yra puiki cemento žaliava. Devono molis yra marga terigeninė storymė, Lietuvoje itin išplitusi. Turi priemolio, priesmėlio, aleurito ar smulkaus žėrutingo smėlio lęšių. Kadangi naudingoji iškasena turi smulkaus smėlio ar aleurito frakcijų, palyginti nekarboninga, tai molyje yra labai daug SiO2 ir nemažai šarminių metalų oksidų. Iš tokio molio gaminamos įvairios keraminės plytelės, kokliai, restauracijos dirbiniai. Ukmergės telkinio molis su organinės medžiagos priedu pučiasi ir tinka 500 markės keramzitui gaminti. Žvyras ir smėlis Žvyras – tai nuosėdinė, iš stambių nuolaužų susidariusi biri uoliena, susidedanti iš riedulių ( skersmuo > 70 mm), žvirgždo ( 5-70 mm) ir smėlio ( 0,1-5 mm), aleurito ir molio priemaišos. Žvyras tinka eksplotuoti, kai jame yra daugiau kaip 10% 5-70 mm skersmens apvailunukų, o molio – aleurito dalelių priemaiša mažesnė kaip 5%. Smėlis – taip pat nuosėdinė, iš smulkių nuolaužų susidariusi biri uoliena, susidedanti iš 0,1-5 mm dydžio mineralinių grūdelių. Taip šios uolienos apibūdintos statybinių medžiagų žaliavos telkinių klasifikacijose. Litologiškai nuolaužinės nuosėdos skirstomos kitaip: rieduliai - >100, gargždas – 10-100, žvirgždas – 2-10, smėlis – 0,1-2, aleuritas – 0,01-0,1, molis -

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!