Požeminių vandenų fizinės ir cheminės savybės

Tikrino: Dėst.
Požeminius vandenis sudaro Žemės plutos vandenys. Jie pripildo uolienų tuštumas— poras, plyšius, o vandenyje tirpstančiose uolienose (gipsuose, klintyse ir kt.) kartais net didelius urvus ir galerijas, kur susidaro požeminės upės ir ežerai. Tokiu būdu įvairaus didumo ir formų uolienų poros, plyšiai bei kitokios tuštumos yra kolektoriai, kuriuose susikaupia ir cirkuliuoja požeminiai vandenys.
Požeminiai vandenys plačiai naudojami vandentiekiui, įvairiems gyventojų ir žemės ūkio poreikiams. Su jais yra susijusios melioracijos ir irigacijos problemos. Nuo jų labai priklauso uolienų inžinerinės geologinės savybės, pramoninių ir civilinių pastatų, hidrotechninių statinių ir kelių statybos bei eksploatavimo sąlygos. Dėl jų sunku atlikti žemės ir kitus statybos darbus žemiau požeminio vandens lygio. Savo ruožtu jie gali užlieti eksploatuojamų pastatų požemines dalis ir komunikacijas, o keliuose gali sukelti šalčio iškilas. Todėl, statant statinius, tenka atlikti sudėtingus ir brangiai kainuojančius požeminio vandens lygio pažeminimo ir hidroizoliacijos įrengimo bei kitus darbus.
Požeminių vandenų kilmė
Atmosferinės kilmės vandenys. Jų. susidarymas aiškinamas infiltracijos ir kondensacijos teorijomis. Atmosferinės kilmės vandenys — tai labiausiai Žemės plutoje paplitę vandenys. Manoma, kad jie dažniausiai susidaro, infiltruojantis kritulių bei jūrų, ežerų ir upių vandeniui į uolienas ir tik iš dalies kondensuojantis uolienų porose esantiems vandens garams.
Įvairiose klimatinėse zonose kritulių iškrinta nevienodai. Pavyzdžiui, Lietuvoje per metus vidutiniškai iškrinta 600—800 mm kritulių. Dalis jų. išgaruoja į atmosferą, dalis nuteka žemės paviršiumi į upes, baseinus ir sudaro paviršiaus nuotėkį, kita dalis infiltruojasi į žemę ir sudaro požeminius vandenis (požeminį nuotėkį).
Sedimentaciniai (reliktiniai) vandenys. Šiuo metu giliai platfor­mų sineklizėse slūgsančių, nuosėdinių uolienų, porose ir plyšiuose vanduo dar gali buti išlikęs iš praėjusių geologinių epochų, kai šios uolienos susidarė jūrų arba ežerų dugne. Vandenys, kurie yra tokio pat amžiaus, kaip ir nuosėdos, kuriose jie randami, vadinami sedimentaciniais, arba reliktiniais, vandenimis. Kad šie vandenys išliktų, nuo­sėdos, kuriose laikėsi vanduo, turėjo būti pridengtos storu sluoksniu molingų uolienų, susiformavusių tame pačiame vandens baseine, nes atmosferines kilmes gėlieji vandenys butų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!