Geologijos istorijos santrupa

Geologija (graik. γέω- 'Žemė' + λόγος 'logos' – mokslas) – mokslas apie žemę, jos susidarymą, istoriją ir sandarą, Žemę formuojančius procesus.
Geologijos sąvoką šiuolaikine prasme pirmą kartą 1778 m. panaudojo Jean-André de Luc (1727–1817). 1779 m. Horace-Bénédict de Saussure (1740–1799) sąvoką įvedė nuolatiniam vartojimui. Prieš tai dažniau naudotas geognosijos terminas.
Pagrindinė medžiaga, su kuria dirba geologai, yra uolienos. Tirdami žemės paviršiuje esančias uolienas geologai bando išsiaiškinti Žemės ir gyvybės istoriją. Sudarydami ir interpretuodami geologinius žemėlapius geologai bando nuspėti kokios uolienos yra po žemės paviršiumi.
Gamtos pažinimas prasidėjo dar žmogaus, kaip atskiros rūšies, raidos pradžioje. Žmogus pradėjo gamintis įrankius, rinkti medžiagas. Vėliau gamyba tobulėjo, kruopžčiai buvo perrenkamos uolienos, mineralai remiantis žiniomis apie jų naudingasias sąvybes. Tai jau galima vadinti pirmosiomis geologinėmis žiniomis.
Žemės plėtimosi hipotezę savo darbe „Ar Žemei gresia Fajetono lemtis?“ savitai nagrinėja šios teorijos entuziastas Andrejus Skliarovas. Remdamasis duomenimis, kurių požymių aptinkama ir įvairių tautų mitologijoje (pavyzdžiui, Afganistano gyventojų protėvių padavimuose bylojama, jog pirmasis žmogus Ijma tris kartus su 300 žiemų pertraukomis didino Žemę pasitelkęs kažkokią mistinę galią; Indijos ir Tibeto išminčių knygose sakoma, jog „po didžių darbų, Žemė nusimetė Tris Senuosius Luobus ir pasidengė septyniais naujais), A. Skliarovas nustatė tikslius Žemės plėtimosi parametrus (1,53 karto), taip pat aprašė, kokiu būdu visi moksliniai (geologiniai, klimatiniai, paleomagnetiniai) duomenys įsikomponuoja į Žemės plėtimosi teorijos teiginius ir įrodo, jog toks geologinės Žemės raidos scenarijus galėtų būti įmanomas.
Kita vertus, iš kur mūsų protėviai galėjo žinoti, kad Žemė plečiasi (juk to pamatyti akimis neįmanoma)? Laimei, šiandien Žemės plėtimosi teorija moksline nebelaikoma.
Mitais domisi ir Gediminas Motuza. Jis šia tema taip pat parašė keletą straipsnių.
Švedų mokslininko Dž. Bergstriomo (J. Bergström, 1989) nuomone, mitai ir epai – tai ne tik įdomūs pasakojimai, bet ir žinių apie supantį pasaulį kaupimo ir perdavimo būdas, atskleidžiantis senovės žmonių žinias ir pažiūras.
Visi skaitėme ar bent girdėjome apie Heraklio žygius. Vienas iš jų buvo kova su...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!