Ledyno tirpsmo rajonuose moreninė medžiaga kaupiasi – vyksta jos akumuliacija; taip susiklosto įvairios ledyninės nuogulos. Jos skirstomos į morenines, fliuvioglacialines ir limnoglacialines. Morenines nuogulas sudaro ledyno suklostytos neišsirūšiavusios riedulių, molio ir smėlio sankaupos; fliuvioglacialinės susidaro ledyno tirpsmo vandenims perklosčius morenines nuogulas; ledynų pakraštinių darinių lankams patvenkus tirpsmo vandenų srautus, ledyno pakraštyje susiformuoja prieledyniniai ežerai, kuriuose klostosi limnoglacialinės nuogulos.
Ledyno tirpsmo rajonuose ledynų ir jų tirpsmo vandenų akumuliacijos produktai suformuoja įvairias morenines reljefo formas. Kalnuose intensyviai tirpstant ledynui, jo pakraščiuose susidaro galinių morenų gūbrių, atitinkančių ledyno sustojimo vietas. Kalnų slėniuose likusios morenos, ypač galinės, yra smarkiai veikiamos tirpsmo vandenų, todėl jas dažnai sudaro stambios nuolaužinės uolienos, iš toliau atnešti eratiniai rieduliai.
Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus. Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį akmenį velkant per kietą paviršių.
Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.
Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.
Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos.
Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos.
Ledyno...
Šį darbą sudaro 718 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!