Naudingosios Lietuvos iškasenos

Daugelio šalių ekonominė padėtis nemaža dalimi priklauso nuo jų gelmėse esančių naudingųjų iškasenų. Nors Lietuva negali ypatingai pasigirti žemės gelmių turtais, tačiau ir tokios žaliavos kaip molis, smėlis, žvyras ar dolomitas, nekalbant jau apie požeminį vandenį, yra didelis valstybės turtas. Juo labiau, kad žemės gelmėse yra daug ir kitų išteklių, kurie dar neeksplotuojami arba net nepakankamai ištirti.
Vertinant Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikia pažymėti, kad jis yra nevienodas atskiroms naudingosioms iškasenoms. Vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai siekia 10-60% prognozinių išteklių ( gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, molis, žvyras, durpės, opoka ), o kai kurios perspektyvios naudingosios iškasenos (geležies rūda, glaukonitas, gintaras, akmens druska ir t.t.)| apskritai mažai tirtos.
Naudingųjų iškasenų gavyba pastaraisiais metais, pradedant 1991 m., kasmet mažėjo ir dabartiniu metu yra sumažėjusi nuo dešimčių procentų ( gėlas požeminis vanduo ) iki kelių kartų ( dolomitas, klintis, opoka, molis ir t.t.). Kai kurios žaliavos (sapropelis) apskritai nebekasamos. Sumažėjo ne tik gavyba, bet ir panaudojimas. Šiuo metu daugelis gamyklų, perdirbančių naudingąsias iškasenas, dirba 30-50 % pajėgumų.
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo eksplotuojama vienuolika rūšių naudingųjų iškasenų: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintis, dolomitas, opoka, molis, smėlis, žvyras, durpės, nafta, gintaras ir sapropelis.
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios gyventojų poreikius ir didesniąją pramonės įmonių dalį patenkina gėlas požeminis vanduo. Vandens tiekimui Lietuvoje vartojamas tik gėlas požeminis vanduo ( mineralizacija 1 g/l.). Jo gamtiniai ištekliai sudaro apie 13, prognoziniai 3.2, išžvalgyti 2 mln. m3 vandens telkiniai, skirti 42 miestams. Iš viso šiuo metu išžvalgyti 95 geriamojo požeminio vandens telkiniai. Prognozuojamas vandens poreikis miestams 2000-2010 m. yra mažesnis negu jo išžvalgyti telkiniai.
Požeminio vandens ištekliai yra pasiskirstę šalyje netolygiai. Štai daugelio upių ( Merkio, Neries, Šventosios, Dubysos, Minijos, Ventos, Nemunėlio ) baseinai gėlo požeminio vandens ištekliais yra aprūpinti ir jų perteklius gali būti panaudotas drėkinimui.
Tačiau būtina išžvelgti ir į vandens kokybę. Tik 24 % vandentiekiui tiekiamo vandens...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!