Žemės atmosfera ir jos tarša

Atmosfera yra sluoksniuota. Apatinis atmosferos sluoksnis yra tankiausias – troposfera liečiasi su žemynais ir vandenynais ir kartu su jais sudaro dalį terpės gyviems organizmams ir jų ekosistemoms egzistuoti. Troposferos storymė palyginti nedidelė – vos 8 km ties ašigaliais ir 16 km ties pusiauju. Tačiau joje yra sukaupta apie 80% visos atmosferos oro masės. Čia vyksta aktyviausi fiziniai procesai, susidaro debesys ir oro srautai, formuojantys Žemės paviršiaus klimatą, vyksta vandens apykaita tarp žemynų ir vandenynų. Garų prisotintas oras kyla į viršų ir skatina maišymąsi (konvekciją), kondensuojantis garams susidaro rūkas ir krituliai, kurie išskiria dalį sunaudotos vandens garinimui šilumos. Vandens garai sulaiko sklindančią nuo Žemės paviršiaus šilumą: kur maža vandens garų, Žemės paviršius greičiau atvėsta (dykumose, kalnuose, ledynuose). Taip vandens garai padeda vienodžiau pasiskirstyti šilumai troposferoje ir veikia Žemės klimatą. Be vandens garų, troposferoje yra ir kitų priemaišų, atsiradusių dėl natūralių gamtos procesų (vėjo pakeltos dulkės, vulkanų išmesti pelenai, žiedadulkės) ir žmogaus veiklos (anglies dioksidas, dūmai, dulkės ir aerozolinės medžiagos).
Kitas virš troposferos esantis (stabilus) sluoksnis iki 50 – 55 km nuo Žemės paviršiaus vadinamas stratosfera. Oro sudėtis šiame sluoksnyje nesiskiria nuo troposferos, tik čia oras žymiai retesnis, dalis deguonies yra virtusi ozonu O3. Ozono sluoksnis reikšmingas tuo, kad sulaiko gyvybei žalingus trumpų bangų (ultravioletinius) spindulius. Apatiniuose stratosferos sluoksiuose dar yra šiek tiek vandens garų, kurie matomi susikondensavę į perlamutrinius (plunksninius) debesis, aukštesniuose stratosferos sluoksniuose vandens garų jau nebėra.
Trečiasis Žemę gaubiantis atmosferos sluoksnis yra mezosfera (tarpinė sfera). Jos ribos baigiasi 80 km aukštyje nuo Žemės paviršiaus. Mezosferoje nėra kam sulaikyti šiluminių spindulių ir oro temperatūra vėl nukrinta net iki -107C°.
Virš mezosferos prasideda paskutinis atmosferos sluoksnis - termosfera, kurios apatiniai sluoksniai vadinami jonosfera. Aukščiau kaip 120 km nuo Žemės dujos, Saulės trumpųjų bangų veikiamos, juonizuojasi (iš molekulių virsta atominėmis) ir tampa laidžios elektrai, be to, pasikeičia oro sudėtis - dujos pasiskirsto pagal svorį (sunkesnės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!