Oro tarša Lietuvoje, jos priežastys ir šaltiniai

Oro užterštumas mūsų pasaulyje yra viena iš didžiausių problemų. Dėl šios problemos keičiasi biologinė įvairovė, kenčia žmonių sveikata, mažėja žemės ūkio produktyvumas. Žemės taršos klausimus reikėtų spresti globaliu mastu. Iki 20 amžiaus pabaigos šiuo klausimu nebuvo domimasi, kol aplinkos tarša nepasiekė labai didelio lygio. 1968 metais buvo įsteigtas Romos klubas, kuris ėmėsi priemonių pataisyti padarytą žalą gamtai.
Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Tą užterštumą, kaip žinoma, įtakojo technikos vystimasis ir įvairūs kiti faktoriai, tokie kaip gamyklų naudojami chemikalai, įvairios neekologiškos elektrinės, didelis automobilių pagausėjimas ir t.t. Dabar jau pasaulyje yra labai daug įsteigtų organizacijų, besirūpinančių žemės ekologija. . Žinoma, kad Lietuvoje taip pat. Lietuvos aplinkos apsaugos problemos - tai paviršinių ir požeminių vandenų, oro bei dirvožemio tarša, pavojingų atliekų susidarymas. Tai ir kraštovaizdžio bei biologinės įvairovės mažėjimas, neracionalus gamtinių išteklių naudojimas. Kai kurios iš šių problemų yra sunkiau sprendžiamos, kitos - lengviau.
Oras - tai ne tik dujų mišinys, bet ir jame pakibusios kietos ir skystos dalelės, vadinamos aerozoliais. Iš įvairių taršos šaltinių į orą patekusios cheminės medžiagos (tai paprastai vadinama emisija) išsisklaido, dalis jų transformuojasi į kitas medžiagas ar junginius ir oro masių pernešamos tolyn nuo šaltinio. Vykstant atmosferos valymosi procesams (išplaunant teršalus krituliams arba jiems sausai nusėdant), teršiančios medžiagos priklausomai nuo jų cheminių ir fizinių savybių bei meteorologinių sąlygų įvairiu greičiu, taigi ir įvairiu atstumu nuo taršos šaltinio (nuo keliasdešimties metrų iki tūkstančių kilometrų), nusėda ant sausumos ar vandens paviršiaus. Paprastai skiriamas dvejopas užteršto oro poveikis gyvajai gamtai ar žmogui: - tiesioginis , arba pirminis užteršto oro poveikis per asimiliacijos aparatą, kvėpavimo takus, odą ir pan.; - netiesioginis , arba antrinis poveikis, kuris daugiausia pasireiškia užterštiems atmosferos krituliams teršiant (ir visų pirma rūgštinant) dirvožemį bei vandenį. Daugelis didžiausių pastarųjų dešimtmečių ekologinių problemų, pradedant lokaliniais "pramoninio smogo" ir baigiant regioniniais bei globaliniais "rūgščių lietų", "šiltnamio efekto"...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!