Paviršinių vandens telkinių tarša ir kokybė Lietuvoje

 siekti mažinti kaimyninių valstybių įtaką Lietuvos vandens ištekliams.
Atsižvelgiant į šias nuostatas, vienas reikšmingiausių pastarojo laikotarpio siekių yra sukurti integruotą upės baseino požiūriu vandens išteklių ir kokybės valdymo sistemą.
Medžiagą baigiamajam darbui surinkta technologinės, organizacinės ir ikidiplominės praktikų metu Panevėžio regioniniame aplinkos apsaugos departamente.
Darbe numatoma pademonstruoti sekančias veiklos sritis ir profesines kompetencijas:
1. Aplinkosauginės veiklos organizavimas ir vykdymas pagal veiklos pobūdį:
1.1. Mokėti rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją;
1.2. Vykdyti aplinkos monitoringą.
2. Vadovavimas darbuotojams:
2.1.Gebėti suvokti darbuotojų vaidmenį įmonėje;
2.2. Mokėti bendrauti.
3. Skleisti ekologinesžinias:
3.1. Visuomenės ekologinis švietimas.
Darbe numatoma pademonstruoti sekančiasaplinkos priežiūros ir kontrolės specializacijos veiklos sritis ir profesines kompetencijas:
1. Ūkio subjektų veiklos, turinčios poveikį aplinkai ir gamtos ištekliams, kontrolė:
1.1. Kontroliuoti juridinių ir fizinių asmenų mokesčius už aplinkos teršimą ir valstybinius gamtos išteklius.
1.2.Vykdyti gamtos komponentų užterštumo valstybinę labaratorinę kontrolę.
2. Regiono gamtinės aplinkos ir kultūros paveldo objektų būklės priežiūra bei gerinimas:
2. 1. Analizuoti regiono aplinkos būklę ir imtis priemonių jai pagerinti;
2.2. Informuoti visuomenę apie aplinkos būklės pokyčių priežastis, dalyvauti aplinkosauginiame švietime.
Darbo tikslas – išanalizuoti Panevėžio regiono upių vandenų kokybę ir taršą, numatyti taršos mažinimo kryptis.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti regiono upių vandens kokybės kitimą 2003 – 2004 metais.
2. Apžvelgti regiono upių vandens taršos potencialius šaltinius.
3. Apibendrinti upių vandenų taršos mažinimo galimybes regione.
Darbo metodika – Panevėžio regioninio aplinkos apsaugos departamento ataskaitų ir kitų informacijos šaltiniuose pateiktų duomenų apie regiono upių vandens kokybę analizė.
ANALITINĖ DALIS
1. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TARŠA IR KOKYBĖ LIETUVOJE
1.1.Bendra paviršinių vandens telkinių charakteristika
Lietuvoje yra apie 29900 upių ir upelių, kurių kiekvienas yra ilgesnis kaip 0,25 km, o jų bendras ilgis siekia 64 tūkst. km. 758 upių ilgis viršija 10 km, 18 upių ilgesnės negu 100 km ir 9 upės yra ilgesnės negu 200 km. Vidutinis upių tinklo tankis yra 0.99 km/km². Didžiausių Lietuvos upių pagrindiniai parametrai pateikiami lentelėje.
1 lentelė
Didžiausios Lietuvos upės
Pavadinimas
Debitasm3/s
Ilgis, km
Baseino plotas, km2
Bendras
Lietuvoje
Bendras
Lietuvoje
Nemunas
Neris
Šventoji
Nevėžis
Mūša (Lielupė)
Dubysa
Jūra
Venta
Bartuva
Minija
Šešuvis
Šešupė
Merkys
Žeimena
665
178
51
36
125
14
41
95
22
40
16
33
34
22
937
510
246
209
284
139
172
346
101
202
115
298
203
80
475
234
246
209
146
139
172
161
55
202
115
209
190
80
97 928
24 942
6 889
6 140
17 600
2 033
3 994
11 800
2 020
2 942
1918
6 105
4 416
2 793
46 692
13...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!