Šiaulių miesto paviršinių vandens telkinių kokybė

Paviršinius vandenis teršia pramonės įmonių bei buitinės nuotekos, transportas, didžiulį pavojų kelia vandens telkinių užterštumas nafta ir jos produktais, kenksmingų cheminių medžiagų gali patekti su atmosferos vandenimis – lietumi, ištirpusiu sniegu bei ledu. Tačiau nemaža dalis organinės ir neorganinės kilmės teršalų į gamtinius vandenis patenka iš žemės ūkio, pavienių žmonių neatsakingų veiklų.
Siekiant išsaugoti gerą vandens kokybę, pagrindinis dėmesys skiriamas vandens eutrofizacijos, rūgštėjimo procesus sukeliančiomis priežastims, taip pat apsaugai nuo pesticidų, patvarių organinių teršalų, sunkiųjų metalų patekimo į vandenį.
Organinių ir neorganinių medžiagų poveikis vandeniui nevienodas. Vienas iš žalingiausių teršalų yra nafta ir jos produktai. Kai į vandenį patenka naftos arba jos produktų, paviršiuje susidaro oro nerpraleidžianti plėvė, negaudami deguonies žūsta užterštą vandenį valantys mikroorganizmai ir jis jau nebeišsivalo.
Ne mažiau vandenį teršia netikslingai ir neatsargiai žemės ūkyje naudojamos trašos, pesticidai. Ne visos išbertos į dirvą mineralinės trąšos yra augalų įsisavinamos, dalį jų lietaus vanduo nuneša į upelius, ežerus, susidaro palankios sąlygos vandens telkiniams užaugti dumbliais. Patekę į vandenį nitratai ir fosfatai paspartina augalijos augimą, kuri pūdama sunaudoja daug deguonies, išskiria sieros vandenilį ir tuo suardo normalų biologinį procesą, pablogėja vandens kokybė, žūsta jo fauna.
Užteršti ežerai tampa nepatrauklūs, nevaizdingi, netenka reakreacinės reikšmės.
Kiekvieno telkinio užterštumas nustatomas remiantis paimtų vandens pavyzdžių fizine, chemine, bakteriologine ir hidrobiologine analize. Atsižvelgiant į analizės duomenis, sudaromas miesto vandenų įvertinimo planas, kuriame nurodomas jų užterštumas ( sąlygiškai švarūs, vidutinio užterštumo, labai užteršti), vandenvietės, sanitarinės apsaugos. 3
Ežeruose matavimai atliekami tik nutirpus ledui (balandžio-gegužės mėn.) ir aktyvios vegetacijos periodo antroje pusėje (liepos-rugpjūčio mėn.). ežeruose kartą per parą turėtų būti matuojamas vandens lygis ir paviršinė temperatūra.
Ežeruose nustatomi fiziniai, hidrocheminiai ir mikrobiologiniai ežerų parametrai. Ežerų intakuose ištakuose matuojamas debitas, paviršiaus temperatūra, skaidrumas ir imami pavyzdžiai hidrocheminiams tyrimams. Matuojami šie dydžiai: pH, O2, BDS, ChDSMn, CHDSCHr, amonio azotas, nitratai, nitritai, fosfatai, Pt, Ca, Na, K, SiO3, SO4, Cl, bendras kietumas, ištirpusi organinė anglis. Matuojamos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!