Vandens telkinių eutrofikacija

Eutrofikacija (vandens žydėjimas) yra dažnas reiškinys vandens telkiniuose ypač gėlo. Tai natūralus procesas, kurio metu ežerai virsta pelkėmis. Normaliomis sąlygomis šis procesas trunka tūkstančius metų. Dėl žmonių veiklos šis procesas pagreitėjo visame pasaulyje ir kelia pavojų ne tik gėlo vandens telkiniams, bet ir jūroms.
Iš tiesų, tam tikras fosforo ir azoto junginių kiekis yra būtinas vandens augalijos augimui ir klestėjimui ežeruose, upėse ir jūrose. Tačiau, jei biogeninių medžiagų koncentracija vandenyje pernelyg išauga, vanduo pradeda “žydėti” – t.y. staiga masiškai didėja fitoplanktono biomasė. To pasekmėje vandens telkinyje mažėja deguonies, formuojasi vandenilio sulfidas, nyksta bioįvairovė. Galiausiai buvęs ežeras, upė ar kitas vandens telkinys nenatūraliai greitai tampa pelke.
Apibendrinant, eutrofikacija yra pernelyg didelis mitybinių medžiagų patekimas į vandens telkinius, sukeliantis nepalankius biologinius poveikius, dėl kurių vandenyje stinga deguonies, o dėl to blogėja gyvūnijai ir augalijai reikalingos sąlygos.
Oligotrofija yra viena pirmųjų ežero (upės, kt.) stadija. Vandens telkinys yra praturtintas ištirpusiu deguonimi, tačiau stinga azoto ir fosforo junginių, kas riboja gyvybės vystymąsi ir klestėjimą ekosistemoje.
Mezotrofinė stadija seka po oligotrofinės. Dugno nuosėdose kaupiasi biogeninės medžiagos - organinių medžiagų skilimo produktai (pvz., yrantys vandens organizmai), žmogaus naudojamos dirbtinės trąšos, nutekėję į vandenį ir kt. Fitoplanktoniniai organizmai kai kurias maistingas medžiagas fotosintezės metu perdirba.
Galutinė eutrofikacijos stadija yra hipertrofija. Ši stadija yra išskirtinė, nes ją nulemia didelė biogeninių medžiagų prietaka iš antropogeninės kilmės šaltinių. Hipertrofiniai vandens telkiniai dažniausia esti seklūs ir nestratifikuoti, jų nuosėdos periodiškai resuspenduojamos, vandens apykaita lėta. Deguonies ir maisto medžiagų koncentracijos vandenyje per parą svyruoja labai plačiame diapazone, pirminė biologinė produkcija ir dumblių biomasė - itin didelė. Hipertrofija pasiekiama, kai vandens telkinys yra sąlygiškai senas arba, nepaisant amžiaus, jame yra labai didelė biogeninių medžiagų koncentracija, kuri, esant dideliam antropogeniniam poveikiui, didėja labai staiga. Eutrofikuotuose vandens telkiniuose intensyviai vystosi planktonas, vandens augalija, dugno gyvūnija bei gausėja žuvų ištekliai, ypač priekrantės rajonuose. Tačiau, dėl didelio vandens baseino užterštumo biogeninėmis medžiagomis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!