Oras, jo tarša ir apsauga

Oras yra sudėtinė atmosferos, melsvosios Žemės skraistės, dalis. Atmosfera apsaugo Žemės paviršių nuo galimo beveik 200°C paros temperatūros svyravimo, gelbsti gyvybę nuo pražūtingų kosmoso spindulių.
Spėjama, kad mūsų planetos atmosfera susidarė prieš 3 milijardus metų. Iš pradžių būta iš Žemės mantijos išmetamų dioksido dujų, vandens garų, amoniako, vandenilio mišinio apvalkalo. Prasidėjus augalų fotosintezei, pamažu susikūrė šiuolaikinė atmosfera. Prie Žemės paviršiaus ją sudaro : azotas-78,09 % ir deguonies – 20,9 % , taip pat inertinės dujos- argonas –0,93 % ,neonas, helis, kriptonas ir kt.
2. OZONO SLUOKSNIS
Ozonas - O3, yra itin svarbus klimatą formuojantis atmosferos elementas, nors sudaro tik milijoninę jos dalį. Jo daugiausia susidaro per elektros iškrovas (žaibo metu) arba fotochemines reakcijas, veikiant Saulės ultravioletiniams spinduliams 20-30 kilometrų aukštyje, kai susidaro sąlygos atominiam deguoniui jungtis su molekuliniu deguonimi. Ozono apvalkalas ties pusiauju bene mažiausias ir aukščiau kaip 15 kilometrų beveik nerandamas, o poliarinėse srityse jo viršutinė riba pakyla į 60 kilometrų aukštį. Dėl intensyvaus Saulės spinduliavimo dar aukščiau ozonas yra, o aukščiau kaip 80 kilometrų jo praktiškai nėra. Nuo sugeriančio Saulės ultravioletinius spindulius ozono sluoksnio priklauso Žemės paviršiaus optimalus apšvietimas ir terminis rėžimas, tinkamas gyviems organizmams gyventi. Šios dujos kaip filtras sulaiko didelę dalį trumpabangių Saulės spindulių, pasiekiančių mūsų planetą. Atmosferos požemio sluoksnyje ozono koncentracija nedidelė. Dideliuose miestuose, kur automobiliai išmeta daug dujų, dėl fotocheminių reakcijų ozono padaugėja. Žmogaus organizmą ozonas veikia neigiamai, nes, intensyviai oksiduodamasis, kraujyje ardo hemoglobiną. Žemės paviršiuje esantis ozonas - tai dažniausiai oro teršalas, kuris, veikiant Saulės šviesai susidaro azoto oksidais ir angliavandeniliais užterštame vandenyje.
3. "ŠILTNAMIO" REIŠKINYS IR RŪGŠTŪS LIETŪS
Deginant įvairių rūšių kurą, per paskutinį šimtą metų į atmosferą išsiskyrė 25x 1010 tonų CO2, o dabar kasmet išmetama 1010 tonų. Daugėjant atmosferoj e CO2, formuojasi "šiltnamio" efektas. C02 praleidžia Saulės spindulius, bet sulaiko Žemės infraraudonuosius (šilumos) spindulius. C02 susidaro ne tik dėl ūkinės žmogaus veiklos, bet nemažai jo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!