Žemės ūkio teršalai ir tarša

Žemės ūkio tarša seniau. Daugelį metų žemės ūkio poveikis aplinkai buvo sąlyginai nedidelis. Netgi aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuje, kai naujos pramoninės technologijos iš esmės pakeitė kitas žmogaus veiklos sritis, žemės ūkis vis dar buvo grindžiamas natūraliais gamtiniais procesais, nuo kurių priklauso žemės ūkio augalų derlius, gyvulių produktyvumas. Taigi tradicinis mišrus ūkis gana uždara sistema, kuri gamtinei aplinkai darė nedidelį neigiamą poveikį.
Žemės ūkio tarša per pastaruosius 50 metų. Nors žemės ūkyje ir buvo siekiama ilgalaikio agrarinių ekosistemų produktyvumo, bet dėl greitų jo gamybos pokyčių per pastaruosius 50 metų ši žmogaus veiklos sritis labiausiai teršė aplinką. Šiandien organinės žemės ūkio atliekos- tai srutos, mėšlas, nešvarus vanduo, siloso nuotekos, trąšos ir pesticidai.
• Kad padidinti dirbamos žemės plotus kertami miškai, sausinamos pelkės, drėkinamos dykumos, tai neigiamai veikią biologinę įvairovę.
• Biotechnologai kuria daug produktyvių augalų ir gyvulių veislių, nes siekiama gauti kuo didesnę naudą.
• Žemės ūkyje gausiai naudojamos mineralinės ir organinės trąšos.
• Gausiai naudojamos cheminės priemonės naikinti žemės ūkio parazitus- kenkėjus ir piktžoles.
• Visos šios priemonės , kurios padeda gauti didesnį derlių, naudą, teršia aplinką.
• Žemės ūkio gamybinių procesų atliekos- siloso ir fermų nuotekos;
• Atsirandančios suaktyvėjus gamtiniams procesams- azoto oksidai ariamose dirvose;
• Virstančios kenksmingais antriniais teršalais- tarša nitratais. Nitratų natūraliai yra visuose dirvožemiuose ir jie augalams būtini. Kenksmingais teršalais šios medžiagos tampa tada , kai jų kiekis aplinkoje labai padidėja dėl žemės ūkio veiklos
( naudojant mineralines trąšas) arba dėl žemės dirbimo paspartėja dirvožemio organinių medžiagų mineralizacija.
Trąšos padeda augalams geriau augti, nes jose yra cheminių elementų, kurie svarbūs baltymams ir kitoms reikiamoms medžiagoms augale susidaryti. Bet jeigu per daug arba netinkamu laiku tręšiama, užteršiama aplinka, derlius didėja tik iki tam tikros ribos, nukenčia daržovių, vaisių kokybė, tampa neskanūs ir kenksmingi žmogaus sveikatai. Nepanaudotos- perteklinės trąšos patenka į upelius, upes, ežerus, jūras, požeminius vandenis.
NEIGIAMAS NITRATŲ POVEIKIS ORGANIZMAMS:
• Gali sukelti širdies ir kraujagyslių , kvėpavimo takų, inkstų, skydliaukės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!