Ankstyviausi žmogaus ir gamtos santykiai buvo pasyvūs – ką gamta siūlė, tą žmogus ir ėmė. Medžioklės verslas vertė keisti gyvenamas vietas, klajokliškas gyvenimo būdas nepalikdavo žymesnių pėdsakų, laikinas stovyklas keitė kitos, apleistųjų pėdsakus greit paslėpdavo žalioji danga, vėjas ir vanduo. Poveikis gamtai pastebimas tik labai apibrėžtoje teritorijoje – pačios gyvenvietės ribose.
Laukinių gyvulių prijaukinimas buvo naujas visuomenės ūkio raidos etapas. Žemdirbių kultūrai plečiantis, atsirado pirmieji konfliktai tarp žmogaus ir gamtos. Dirbamus laukus teko atkovoti iš miško.
Sunaikinus žaliąją dangą Šiaurės Afrikoje žuvo anksčiau čia klestėjusios žemdirbių kultūros ir žemė virto Sacharos dykuma. Kasmet dykuma pasislenka į pietus per keletą dešimčių kilometrų.
Ikiistoriniais laikais, būdamas rinkėju ir medžiotoju, žmogus mažai teveikė natūralų kraštovaizdį, buvo tik nedidelė gamtinių veiksnių komplekso sudedamoji dalis.
Neolite (maždaug prieš 7000 metų) žmogaus įtaka tapo akivaizdi dėl lydiminės žemdirbystės ir ganymo. Žemdirbystė ir gyvulininkystė nulėmė naujas socialines formas. Žmogus tapo sėslus. Renkantis gyvenviečių vietą, pirmenybė buvo teikiama sausiems, šviesiems plačialapiams miškams.
Kiekvienas techninis patobulinimas, leidžiantis geriau panaudoti gamtos išteklius, padidina maisto pasiūlą ir skatina gyventojų skaičiaus augimą.
Nurodoma, kad šiaurės vakarų Vokietijoje žalvario amžiuje buvusios pirmosios dykvietės.
Maždaug 1100 m. pr.Kr. pradėjus naudoti žagrę, padidėjo kultūriniai plotai. Išaugo medienos poreikiai. Viduržiemio jūros regione dėl žmogaus ūkinės veiklos miškai degradavo, kol visiškai sunyko.
Prieš 800 m prieš Kr. vyravo daugialaukė žolinė žemdirbystės sistema be tręšimo (kaitaliojami žemės dirbimas ir pūdymavimas).
Apie 800 m.Prancūzijoje imtas taikyti trimetis sklypų kaitos ciklas, pradedant žiemkenčiais, pereinant prie vasarojaus, o po jo – prie pūdymo (trilaukis ūkis).
Pūdymuodamas nualintas dirvožemis galėjo atsinaujinti, pasipildyti maisto medžiagų. Vėliau tręšimui buvo naudojamos miško nuokritos ar dykviečių augalinė danga.
Gyventojų tankumas apie 800 m.pr.Kr. buvo 4-5 gyv./km2. 1150 m. jis išaugo iki 12-15, 1800 m. – 42 gyv/km2. augant gyventojų skaičiui,plečiantis prekybai ir amatiniam darbo pasidalijimui, formavosi didelio gyventojų tankumo sritys, miesto tipo gyvenvietės.
Aplinkos tarša buvo vietinio pobūdžio, bet ilgainiui vis plėtėsi. Žmogaus veikla sukūrė naujas dirbtines ekosistemas...
Šį darbą sudaro 1778 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!