Energetikos infrastruktūros pokyčių įtaka aplinkos oro taršai

Miestų ir rajonų infrastruktūros pokyčiai nagrinėjami istoriniu, techniniu ir ekologiniu požiūriu. Prieš pradedant vykdyti bet kokią stambią ir kartais istoriškai svarbią reorganizaciją, labai svarbu įvertinti jos įtaka aplinkos kokybei. Rytų Europos ir Baltijos šalyse tokie stambūs pasikeitimai aktyviai vyksta ir šiuo metu.
Ignalinos AE uždarymo atveju pasikeitė ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos. Estijos ir kitų šalių energetika, atsirado naujos elektrines, kurios naudos organinį kūrą. Todėl kyla klausimas dėl šio žingsnio pasekmių regiono ekologijai.
Gamtinių išteklių ir kraštovaizdžio apsaugos srityje tiesiogiai sprendžiamos per konkrečių teritorijų naudojimą bei apsaugą. Išryškėja savotiški ap­linkosauginiai regionai, pasižymintys būdingais proble­mų kompleksais, aplinkos apsaugos krypčių prioritetais.
Teritorinės aplinkosaugos organizavimui būtina dife­rencijuota regioninė politika. Pastarosios politikos formavi­mo pagrindas - aplinkosauginių regionų, pasižyminčių būdingais problemų kompleksais, nustatymas. Valstybi­nėje aplinkos apsaugos strategijoje (Aplinkos ministerija, 1996) buvo nustatyta 10 aplinkosauginių regionų.
Darbo objektas – energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendžiant atmosferos taršos problemas.
Darbo tikslas – išanalizuoti energijos vartojimo efektyvumo didinimo sprendžiant atmosferos taršos problemas.
Darbo hipotezė - remiantis subalansuotos energetikos plėtros rodikliais, atspindinčiais Lietuvos energetikos politikos prioritetus, kiekybiškai įvertinti Lietuvos energetikos plėtros subalansuotumą, atsižvelgiant į siektiną lygį, remiantis tarptautiniais reikalavimais bei kitų šalių patirtimi.
Energijos sąnaudos gaminant, gabenant įvairias statybines medžiagas ir su tuo susijusi atmosferos tarša C02 dujomis nagrinėjami įvairiose šalyse (N. Zelandijoje [3], Japonijoje [4], Indijoje [5-7]) Analogiški tyrimai atliekami ir mūsų šalyje [2, 8] Autoriai [4] nustatė, kad energijos sąnaudos, statant daugiabutį pastatą, kai naudojamos gelžbetonio plieno konstrukcijos, sudaro maždaug 8-10 GJ/m2 tuo tarpu statant vieno aukšto medinį pastatą -3 GJ/m2. Todėl autoriai daro išvadą, kad mediniai pastatai yra kur kas pranašesni už kitų konstruk­cijų pastatus tiek energijos sąnaudų, tiek C02 du­jų emisijos į atmosferą požiūriu.
Autorių [5] nuomone, tokių statybinių medžiagų, kaip plytų, cemento, plieno, aliuminio, stiklo, kiekis pastatų konstrukcijose turėtų būti mažinamas, pa­keičiant jas alternatyviomis medžiagomis, kurių ga­myboje mažiau sunaudojama energijos, mažesnės C02 dujų emisijos į atmosferą.
Energetika vaidina pagrindinį vaidmenį visais subalansuotos plėtros...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!