Mažųjų hidroelektrinių įtaka lašišinių žuvų Neršto migracijai

Įvadas • Atsinaujinančios energijos plėtra – ypač energijos iš vėjo, vandens, saulės ir biomasės yra pagrindinis tikslas Europos Komisijos energetikos politikos • Pagrindinė priežastis sumažinti anglies dvideginio (CO2) kiekį, didinti tvarumą ir pagerinti saugumo energijos tiekimo, mažinant bendrijos auginimo priklausomybę nuo importuojamos energijos šaltinių Kita hidroenergijos projektų pusė - neigiamas poveikis upių ekosistemoms, ypač migruojančių žuvų • Kita hidroenergijos projektų pusė - neigiamas poveikis upių ekosistemoms, ypač migruojančių žuvų • Hidroenergijos pramonė, nuo 1900-ųjų pradžios, iš esmės pakeitė tekančių vandenų ekosistemas sustabdė migracijas įvairių vandens organizmų • Išilginis judėjimas išilgai upės labai svarbus gyvenimo ciklams daugeliui diadrominėms žuvų rūšims • Anadrominių ir katadrominių rūšių žuvys yra labiausiai ekonomiškai naudingos ir populiarus laimikis Lietuvoje Šios migracijų rūšys buvo labiausiai paveiktos žmogaus veiklos • Šios migracijų rūšys buvo labiausiai paveiktos žmogaus veiklos • Pagrindinė priežastis – užtvankų statyba • Jos visiškai arba iš dalies įtakojo migracijų kelius • Nustatyta, kad Kauno hidroelektrinės statyba pagrindinėje Lietuvos upėje – Nemune, sumažino natūralių nerštaviečių plotą lašišoms ir šlakiams per pusę, o žiobriams net 70% • Kauno hidroelektrinė Studijų sritis, medžiaga ir metodai • Tyrimai buvo atliekami lašišinių žuvų neršto pabaigoje (Spalio – gruodžio mėnesiais), Vilnios ir Siesarties upėse • Abi upės yra panašios: • Vilnios ilgis – 79,6 km, vidutinė vandens išeiga – 5,63 m3/s • Siesarties upės ilgis – 64,1 km, vidutinė vandens išeiga – 5,13 m3/s Šios upės buvo pasirinktos dėl užtvankų statybų, kurios nutraukė lašišinių žuvų migracijų kelius • Šios upės buvo pasirinktos dėl užtvankų statybų, kurios nutraukė lašišinių žuvų migracijų kelius • Po kurio laiko abiejose upėse buvo pastatyti žuvitakiai: Vilnioje 2000 m., o Siesartyje 2005 m. • Nerštaviečių matavimai buvo atliekami 0,1 m tikslumu • 2007 m. rugsėjo – spalio mėnesį elektrinės žvejybos metu buvo sugauta 18 lašišinių žuvų. • Atrinkti šlakiai bei lašišos buvo anestezuojamos 0,4-0,5 ml, L-1 2-fenoksietanalio tirpale ir įdedamos radijo žymės, atlikus 25 mm pjūvį nuo krūtininio iki analinio peleko Rezultatai • Per 10 metų laikotarpį Vilnios upėje lašišinių žuvų lizdų skaičius svyravo 16 – 118 lizdų 1 km upės ruože. Plotas svyravo 38,1 iki 573,9 m2 arba 4,04 - 60,41 m2/km • Per 4 metų laikotarpį Siesarties upėje lizdų skaičius svyravo 33-144, o plotas 146,4 iki 478,64 m2, arba 5,51 - 18,03 m2/km Lizdų pasiskirstymas Vilnios upėje, virš ir žemiau užtvankos, labai skyrėsi. Po 4 metų nuo žuvitakio statybos buvo stebimas didžiausias lizdų padidėjimas virš užtvankos. • Lizdų pasiskirstymas Vilnios upėje, virš ir žemiau užtvankos, labai skyrėsi. Po 4 metų nuo žuvitakio statybos buvo stebimas didžiausias lizdų padidėjimas virš užtvankos. Siesarties upėje pasiskirstymo rezultatai taip pat gerokai skiriasi priklausomai nuo stebėjimo srities. 2007 – 2008 metais buvo stebimas lizdų padidėjimas virš užtvankos. • Siesarties upėje pasiskirstymo rezultatai taip pat gerokai skiriasi priklausomai nuo stebėjimo srities. 2007 – 2008 metais buvo stebimas lizdų padidėjimas virš užtvankos. 13 iš 18 pažymėtų žuvų buvo užregistruotos labai arti žuvitakio (

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!