Žmogaus įtaka kraštovaizdžiui

Kraštovaizdis apima visą šalies teritoriją ir erdvę – miestus ir miestelius, kaimų vietoves, miškus ir vandenis, stipriai įtakoja visuomenės gyvenimą ir veiklą, jis yra tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybės dalis. Kraštovaizdžio savasties ir sampratos, kaip dinamiškai besivystančio reiškinio, suvokimas, jo apsauga, tvarkymas ir formavimas tenkinant ekonominius, socialinius, kultūrinius, ekologinius ir estetinius visuomenės poreikius yra vienas iš prioritetinių valstybės tikslų, nurodytų Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje ir kituose šalies plėtros dokumentuose.
Kraštovaizdis – tai žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų ir reljefo, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvūnų organizmų) ir antrapogeninių (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų ir informacinio lauko) komponentų, susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys.
Gražus ir ekologiškas kraštovaizdis džiugina kiekvieno akį, tačiau ne kiekvienas žmogus supranta, jog visiems reikia stengtis, kad jį tokį išlaikytume. Žmonės yra pagrindiniai veikėjai kuriant ekologiškai tvarkingą pasaulį. Kad ateinančioms kartoms išsaugotume žemę, turime taupiai naudoti jos turtus, neteršti aplinkos.
Žmogus galbūt yra geologiniu ir ekologiniu požiūriu reikšmingiausia kadanors egzistavusi rūšis, labiausiai veikianti aplinką. Kaip rūšis žmonija pakeitė aplinką taip, kad daugelyje pasaulio vietų neliko natūralaus kraštovaizdžio. Žmogus pergabena daugiau medžiagos žemėje negu visi gamtinės erozijos veiksniai. Be to, žmogus skurdina dirvožemį, vandens ir kuro išteklius, sukelia potvynius ir sausras, gamina atliekas ir sukelia šiltnamio efektą – taip trikdoma planetos dinamikos pusiausvyra ir keičiamas kraštovaizdis. Siekiant užtikrinti ateinančioms kartoms klestinčią ateitį, reikia ieškoti vis daugiau maisto medžiagų, energijos, vandens, rūdos ir medžiagų statyboms. Tačiau taip pat būtina ir racionaliai valdyti esamus išteklius ir saugoti mus supančią aplinką.
Aplinkos tarša daugiausia lemia aplinkos būklės kokybę ir jos pokyčius. Šie dalykai glaudžiai susiję su žmonių skaičiaus augimu, neracionaliu ir vis intensyvėjančiu daugumos žmonijai svarbių išteklių naudojimu.
1. KRAŠTOVAIZDIS
1.1. Kraštovaizdžio samprata ir raida
Daugeliui kraštovaizdžio sąvoka siejama su krašto vaizdu, su kraštovaizdžio estetiniais ištekliais, tačiau iš tiesų ši sąvoka yra kur kas platesnė, apimanti duomenis, pradedant nuo požeminio oro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!