Radioaktyvioji tarša, jos poveikis gamtai ir žmogui

Pastaraisiais dešimtmečiais prieštaravimai tarp žmogaus veiklos ir gamtos tapo viena iš aktualiausių socialinių – ekonominių problemų. Sparčiai plėtojant industrializaciją ir urbanizaciją, nepaprastai buvo nuniokota gamta, padidėjo aplinkos užterštumo matai, dėl to sutriko ekologinės sistemos „žmogus – gyvoji gamta“ pusiausvyra. Neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, oro, dirvos, vandens taršos pasekmės dabar juntamos ne tik pagrindiniuose pramoniniuose – industriniuose rajonuose, bet ir visoje planetoje. Kadangi biosfera nepajėgia natūraliai apsivalyti, didėja pavojus žūti Žemėje gyvuojančiai civilizacijai. Atmosfera niekad nebuvo idealiai švari. Ugnikalnių veikla, žemes paviršiaus išpūstymas, įvairios žiedadulkės, sporos jau priešistoriniais laikais sąlygojo atmosferos užterštumą. Tai natūrali (gamtinė) oro tarša, kurios padarinius pati gamta greitai atitaisydavo. gamtai ar žmogui: - tiesioginis, arba pirminis užteršto oro poveikis per asimiliacijos aparatą, kvėpavimo takus, odą ir pan. - netiesioginis, arba antrinis poveikis, kuris daugiausia pasireiškia užterštiems atmosferos krituliams teršiant dirvožemį bei vandenį.
Radioaktyvioji tarša (angl. – radioactive contamination, radiocontamination) – techninės įrangos, pastatų, žmonių, dirvožemio, augmenijos, gyvūni­jos ir kt. užterštumas radionuklidais. Radioaktyvumas tai kai kurių cheminių elementų savybė spinduliuoti nematomą energiją. Daugiausia radioaktyviųjų spindulių Žemes gyventojai gauna iš gamtos ir išvengti tokio spinduliavimo beveik neįmanoma. Skiriasi tik gaunamos apšvitos dozes. Kiek laiko egzistuoja Žemė, tiek laiko į ją iš kosmoso krinta spindulių srautai. Spindulius taip pat skleidžia žemes plutoje esančios radioaktyviosios medžiagos. Žmogus apšvitinamas dviem būdais: iš išores, (kai radioaktyviosios medžiagos veikia kūno paviršių) ir iš vidaus, (kai jos su maistu, vandeniu, užterštu oru patenka į organizmą. Didžiausias jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis yra pačios Žemes gelmėse (žmones vidines apšvitos būdu iš jo gauna apie 516 metines efektinės spinduliavimo dozes). Siek tiek mažiau žmones veikia kosminis spinduliavimas.
Kosminiai spinduliai skrieja į žemę iš Visatos gelmių, dalis jų - iš Saules. Jie sudaro radiacinį foną, truputį mažesnį kaip puse visos išorines apšvitos, kuriuos žmonės gauna iš išorinių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių. Nėra žemėje tokios vietos, kurios neplautų kosminis spindulių lietus. Pietų ir Šiaures...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!