Žemaitė – tikroji pavardė Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė – gimė 1845m. birželio 4 d. ( K. Umbrasas nurodo: sen. stil. gegužės 23 d. ) neturtingų Žemaitijos bajorų šeimoje Bukantės dvarelyje ( dabar Plungės r.), kuriame tėvas tarnavo ūkvedžiu, o motina šeimininke. Šeimoje buvo kalbama lenkiškai, tačiau Julija bendravo ir su lažininkų vaikais, nesigėdijo lietuvių kalbos. Mokyklos lankyti būsimajai rašytojai neteko. Skaityti ir rašyti pamokė tėvas. Paaugusi buvo atiduota į Šėmų dvarą, netoli Žarėnų, kur kartu su turtingomis pusseserėmis trejetą metų mokėsi privačiai. Gyvendama Šėmose Julija savo žinias pildė savarankiškai. Ji daug skaitė, ypač lenkų rašytojų kūrybą,net bandė kurti lenkiškai eiles. Netrukus pati ėmė pelnytis duoną. Eidama devynioliktus metus, parsisamdė kambarine į Džiuginėnų dvarą prie Telšių. Čia 1865 m. ištekėjo už šio dvaro eigulio Lauryno Žymanto. Susituokę Žymantai metė tarnybą ir pradėjo ūkininkauti. Neturėdami savos, nuomojo žemes Varnių, Laukuvos, Užvenčio apylinkėse; taip išgyveno trisdešimt metų.
buvo Povilas Višinskis. P. Višinskis buvo daugelio jos kūrinių, dar rankraštinių, pirmasis skaitytojas ir vertintojas. Reikšmingas rašytojos biografijos faktas buvo jos bendravimas su kalbininku J. Jablonskiu: per jo, kaip redaktoriaus rankas perėjo dauguma rašytojos kūrinių. Žemaitė artimai bendravo su G. Petkevičaite – Bite.
Pradėjusi kurti, rašytoja pasidarė aktyvi visuomenininkė. „Lankėsi Vilniuje, Šiauliuose, Rygoje, kur anais laikais telkėsi lietuvių inteligentai, buvo dažna jų sueigų dalyvė. Gyvai reaguodama į visuomeninio, kultūrinio Lietuvos gyvenimo įvykius, nuolat imdavosi žurnalistės bei publicistės plunksnos.“ ( 175 p. ) 1907 m. dalyvavo Kaune įvykusiame pirmajame Lietuvos moterų suvažiavime ir 1908 m. pirmajame Rusijos moterų suvažiavime Peterburge.
Mirus vyrui, Žemaitė 1900m. išvyko iš Ušnėnų. Iki 1906 m. tarnavo šeimininke Graužikų dvare netoli Kelmės, paskui penkerius metus praleido pas G. Petkevičaitę – Bitę. Nuo 1912 m. gyveno Vilniuje, dirbo „Lietuvos ūkininko“ administracijoje, buvo atsakingąja „Lietuvos žinių redaktore“.
Pirmojo pasaulinio karo metais Žemaitė įsitraukė į karo pabėgėlių šalpos darbą. Vilniuje gyvenančią rašytoją globojo advokato A. Bulotos šeima. Su Bulotomis karo...
Šį darbą sudaro 1097 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!