Žemaitės biografija ir kūryba

Julija Beniuševičiūtė, būsimoji lietuvių prozos įžymybė, gimė 1845 m. birželio 4 d. Bukanės palivarke netoli Šateikių (dab. Plunės raj.), nusigyvenusių bajorų šeimoje. Pirmoji žymi moteris rašytoja, realizmo srovės lietuvių literatūroje pradininkė. Šeimoje buvo kalbama lenkiškai. Tėvai Antanas ir Julija už 30 rublių metinės algos prižiūrėjo grafo Plioterio ūkį, kuriame buvo du vadinamieji dūmai – dūminės baudžiaunikų, apdirbančių palivarką, trobos. Būsimoji rašytoja vaikystėje nevargo, bet ir nebuvo tiek pasiturinti, kad mokytųsi. Iš keturių Beniuševičių tik viena (Petronėlė) turėjo apmokamą mokytoją. Kitas lavino tėvas, baigęs pradinę mokyklą. Julija, matyt, iš prigimties buvo gabi ir guvi, nes būtent ją, einančią dvyliktus metus, už 25 rublius metams paėmė mokyti kartu su savo dukterimis dėdės Stanislovo našlė, Šėmų dvarininkė. Mokė Apolonija Beniuševičiūtė, baigusi Vilniaus bajoraičių institutą. Mokslai truko trejus metus, bet ir per tą laiką Julija, anot K.Umbraso, „pasiekė to meto mergaičių vidurinį išsilavinimą“. Gal ir taip. Svarbiau kas kita: suartėjo su neeiliniais žmonėmis.
Jaunai Julijai įsiminė ir jau niekada neužsimiršo dvasingumo, kai kovoji už didelius, blaiviai galvojant, nerealizuojamus dalykus – išsilaisvinimą vien gerais norais. Tačiau gyvenimas tam ir yra , kad tikėtum išmintimi. Julija formavosi kaip priešininkas istorijai, vėliau – individualiai lemčiai.
Kol laukė, kuo baigsis sukilimas, taip ir neparėmus jo prancūzams, kasdienybė kito. Kontribucijomis užsmaugus Šėmas, išėjo tarnauti į Džiuginėnus, į dvarininkus Gorskius, vaiko aukle bei šeimininko sesers kompanione. Ištekėjo 1865 m. rudenį už Lauryno Žymanto, Džiugėnų kaimo eigulio, mylėdama, motinai gailiai raudant, kodėl ne už bajoro. Su savarankiškai išrinktuoju, atrodo, sutarė, bet tik kai materialiai sekėsi.
Neturėdami nuosavybės, Žymantai beveik dvidešimtį metų nuomojo ar dirbo iš pusės svetimas žemes, kol apie 1884 m. atsidūrė Ušnėnuose, vyro brolio Benedikto ūkyje, Povilo Višinskio tėvų artimiausioje kaiminystėje. Lemtis inspiravo lyg ir anormalias amžiui bei socialinei padėčiai naujoves: atlietuvėjimą, ėmimą plunksnos į sugrubusias nuo darbo rankas. Nežinoma ką kalbėjo su trisdešimčia metų už save jaunesniu Šiaulių gimnazijos moksleiviu, spėtina,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!