R. Granauskas "Gyvenimas po klevu". Jaunųjų ir senųjų žemaičių žodyno ir pasaulėjautos paralelės

R. Granauskas - tai rašytojas žemaitis, kuriam “gyvenimas” - tai ne tik egzistavimas, plaukimas pasroviui ar prieš srovę, bet ir jo sodyba, vienkiemis. Apysakoje “Gyvenimas po klevu” autorius parodo jau žūstantį kaimą, jo tragišką likimą. Rašytojas nori pabudinti lietuvio sąmonę, suvokimą, kad tik pats žmogus yra sau šeimininkas. Tik žmogus gali susikurti sau aplinką ir namus, kuriuose jam būtų malonu gyventi. “Gyvenimas po klevu” - tai trumpos apimties apysaka, kurios pagrindinė veikėja yra senoji Kairienė. Apysakoje pasakojama jos kelionė iš sodybos į gyvenvietę ir atgal. Tačiau pati kelionė svarbios vietos apysakoje neužima. Didžiausią ir svarbiausią apysakos dalį sudaro Kairienės prisiminimai ir apmąstymai apie besikuriančias gyvenvietes, gatvių triukšmą ir žmonių nužmogėjimą. Kūrinys koncentruotas į namų erdvę, kurią dar gaubia paslaptinga klevo galia. Nemažai dėmesio skiriama plento ruožui, kuriuo keliaujančioji Kairienė yra išmušama iš vėžių: ji neprigirdi mašinų ūžesio ir vos spėja atsitraukti į kelkraštį. Dar viena erdvė, kaip visapusiška priešprieša namų erdvei, tai miestelis, kuris vaizduojamas kaip negyvas ir beveidis. Kūrinio laikas, nors ir netiesiogiai pasakytas, tačiau pakankamai aiškiai nurodytas – 7 – 8 dešimtmečio Lietuvos kaimas. Taip pat nesunku apibrėžti ir kūrinio problemą – dvasinė ir moralinė: nykstantis lietuviškumas ir žmogiškumas. Granausko proza universali tuo, kad jis tiesiai žiūrėjo į istoriją, į laiko gilumą ir praeities kultūrą. Rašytojo kūrybos centre atsiduria kaimas, nes pastoviosios vertybės geriausiai likusios būtent valstiečio sąmonėje.
Pagal tematiką jis būtų tradiciškiausias lietuvių kaimiškosios prozos kūrėjas, vaizduojantis žemdirbio pasaulį ir jo saulėlydį.
Apysakoje, nors ir jaučiamos žemaičių intocijos, tačiau žemaitiškų, tikrų tarminių žodžių nėra daug. Dažniausiai tai tik tam tikrų žodžių formos: nervai – nervos, nemokinki – nemokyk, surašyti – rašydinti, nueisi – eisiv, kiaušinienė – kiaušynė, vogčia – vagišnai, mudviem – viedviem, numirsim – numirsiv, senatvėje – senybėse, medum teptas - medais teptas ir kiti panašūs žodžiai. Tokių formų yra išties nemažai, tačiau reikia pastebėti, kad jas savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!