R. Granauskas ir jo kūrinys "Gyvenimas po klevu"

 R.Granauskas gimė 1939 metais jaunystėje buvo kaimo muzikantas ir mokytojas. Apysaka „Gyvenimas po klevu“ (1988) – pats svarbiausias ir įdomiausias R.Granausko kūrinys, kuriame įtaigiausiai apmąstomas lietuvių tautos likimas po sovietinės valdžios reformų. Lietuva nuo seno – žemdirbių kraštas. Kaimo žmonės buvo mūsų nacionalinių ypatumų bei vertybių saugotojai. Taigi kaimo fizinis bei moralinis sugriovimas gresia visos tautos išnykimu. R.Granauskas – žemaitis ir pirmiausia tai atsispindi kūrinio pavadinime. „Gyvenimas“ jam – ne tik egzistencinė sąvoka. Tai ir namai, sodyba – visa tai, kas supa valstietį. Juk „namas“ ir „namai“ – taip pat skirtingos sąvokos: „namas“ – tai tik pastatas, o „namai“ – šeimininko įdėtas dvasinis turinys. Ne kiekvienas „namas“ yra „namai“. R.Granauskas savo kūrybinį kelią pradėjo kaimo tematikos apsakymais. „Gyvenimas po klevu“ - nedidelės apimties, koncentruotas, tačiau labai gilus kūrinys. Jame tik viena pagrindinė veikėja – senutė Kairienė. Apysakos laikas dvejopas: realusis – viena diena – ir prisiminimų, pagrindinės veikėjos apmąstymų laikas – pokaris, kolektyvizacija. Vaizduojamas vienas įvykis – Kairienės kelionė į gyvenvietę. Keliaudama senutė apmąsto visą savo gyvenimą, šeimos likimą, o kartu ir tragišką Lietuvos pokario kaimo sunykimą. Visą senosios Kairienės kelionę galima suskirstyti į tris epizodus pagal erdves, kurias tenka senajai pereiti: 1.Namai. Tai sava erdvė, kuri baigiasi ties didžiuoju asfaltu. 2. Pletas-svetima, pikta, agresyvi erdvė.3. Gyvenvietė – uždara, negyva erdvė. Kairienė keliaudama į centrinę gyvenvietę, pamato slegiantį vaizdą. Plentu kriokdamos lekia mašinos, palikdamos dulkių debesis, skleisdamos dūmų ir benzino kvapą: „Iš pakalnės kriokdamas kilo sunkiai pakrautas sunkvežimis.<...> ji niekaip neišturėtų toje gyvenvietėje, kur nuo ryto iki vakaro po langais ūžia, kriokia, birbia, burzgia mašinos.“ Senutei nemiela gyvenvietės aplinka. Antroje dalyje Kairienė galvoja apie savo namus. Senutė yra įpratusi saulei tekant girdėti varnėno švilpimą, vidurdieny – pempės klyksmą, vakare – katės kniaukimą. Kūrinyje iškyla dar vienas svarbus vaizdinis – klevas. Tai pasaulio medžio įvaizdis, reiškiantis sutvarkytą, stabilią būtį, visų trijų sferų – požemio, žemės ir dangaus – amžiną ryšį. Kairienei klevas yra labai brangus. Sodyba ir medis - neatskiriami dalykai. Pasak senutės: „Kiekvienas turi teisę į savo medį ir vietą po tuo medžiu.“ Nors Kairienė yra sena, vieniša, tačiau stiprybės ji randa ramybėje. Ji mano, kad žmogus turi gyventi ramiai senatvėje: „Neramiai gyvenai, tai nors dabar ilsėkis.“ Senutei yra brangi sava žemė, namai. Tik juose ji jaučiasi laiminga, saugi ir nesupranta dabartinės kartos kėlimosi į gyvenvietę. Tai pat senutei gyvenimas atsiuntė daug išbandymų. Pirmiausia ji neteko savo vyro Konstantino, kuris ėmė gerti tada, kai buvo atimta žemė, viso gyvenimo pamatas. Sūnus – tarpinė grandis. Žemdirbio dvasia jį traukia sugrįžti po klevu, tačiau jėgos, kurios stabdo, jau stipresnės. Žūsta sūnus ir anukas Darius. Bet Darius žūsta kartu su senute gindami jos turtą. Kairienės mirtis neišvengiama ir natūrali. Niekas nesieja jos su baisiu ir išsigimusiu pasauliu. Ji gina, kiek pajėgdama, savo namus, klevą – viską, kas jai liko gyvenime. Deja, naujojo gyvenimo sukurtas monstras sutraiško senutę. Romualdo Granausko „Gyvenimas po klevu“ susilaukė kartu ir kritikų , ir šiaip skaitytojų entuziastingo priėmimo. Ne vien dėl Granausko prozos meistriškumo, bet ir todėl, kad senoji Monika, užsispyrusi ir kilni kaimietė, yra toli nuo kenčiančios moters stereotipo. Skaitydama R.Granausko apysaką „Gyvenimas po klevu“ pajutau gailestį senutei Kairienei. Nes jos gyvenimas buvo ir liūdnas, ir skausmingas, ir laimingas. Šis kūrinys padėjo man suvokti, kaip sunku vienam, senam žmogui gyventi, padėjo suprasti, kad seniems žmonėms reikia dar daugiau šilumos, meilės, paramos. Ši knyga nėra didelės apimties, todėl rekomenduočiau ją perskaityti. Nesakau, kad jį labai įdomi, bet padeda daug ką suvokti, suprasti. Manau nepasigailėsite, jei perskaitysite. R.Granausko „Gyvenimas po klevu“ yra labai gilus kūrinys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!