Žemaitės gyvenimas ir kūryba

Kukliame, bet prasmingame Žemaitės antkapyje Kapsuko kapinėse iškaltas trumpas užrašas: „ Liaudies rašytoja Žemaitė “.Šiais žodžiais tiksliai išreikšta Žemaitės kūrybos ir gyvenimo esmė. Turbūt nėra kito lietuvių rašytojo, kurio kūryboje taip tikroviškai ir spalvingai, tokia turtinga ir išraiškinga liaudies kalba būtų pavaizduotas Lietuvos kaimo gyvenimas.
Žemaitė – ne tik įžymi rašytoja, realizmo srovės atstovė, bet ir tauri asmenybė. Iš Žemaitės portretų žvelgia į mus senyva moteris, valstietiška skarele ir inteligento veidu . Atviras, ramus, tačiau valingai suspaustomis lūpomis veidas bylote byloje, kad tai žmogus, pakėlęs daug vargo, bet išlaikęs deramą dorumą, įgijęs didelės gyvenimo patirties ir išminties. Lietuvių literatūros istorijoje ji suvaidino novatorišką idėjinį ir meninį vaidmenį. Žemaitė pirmoji prozoje ėmėsi plataus epinio tikrovės vaizdavimo, svarbiausią dėmesį skirdama socialiniams gyvenimo reiškiniams bei kritiškam jų vertinimui. Savo kūryba ji pagilino meninį žmogaus interpretavimą, atnaujino lietuvių prozos poetiką.
Įžymioji lietuvių rašytoja Žemaitė – tikroji pavardė Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė – gimė 1845 m. birželio 4 d. neturtingų Žemaitijos bajorų šeimoje Bukantės dvarelyje ( dabar Plungės raj. ), kur tėvas tarnavo ūkvedžiu, o motina šeimininke. Nors Beniuševičiai galėjo didžiuotis vien savo bajoriška kilme, jie laikėsi luomo tradicijų ir jų dvasia augino dukteris. Beniuševičių šeimoje augo keturios mergaitės: Emilija, Petronėlė, Julija ir Juzefa. Vaikai buvo auklėjami pagal to meto papročius ir dvasią – griežtai, bet ne despotiškai. Tačiau šeimoje vyravo šilti, nuoširdūs santykiai. Šeimoje viešpatavo darbo atmosfera. Motina nudirbdavo visus nemažo ūkio šeimininkės darbus. Kai mergaitės kiek praaugo, buvo pristatytos prie darbo. Šeimoje buvo kalbama lenkiškai, ribojamasi nuo valstiečių. Tačiau Julija nuo mažens bendravo su lažininkų vaikais, nesigėdijo lietuvių kalbos. Mokyklos lankyti būsimai rašytojai neteko. Skaityti ir rašyti pramokė tėvas. Paaugusi buvo atiduota į Šėmų dvarą, netoli Žarėnų, kur kartu su turtingomis pusseserėmis trejetą metų mokėsi privačiai. Nors ir „ prašokdama “ pradinės ano meto mokyklos lygį, jos mokslų programa nebuvo plati, ribojosi elementariomis istorijos, geografijos,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!