A. Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba

Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz) - pasaulinio masto rašytojas, rašęs lenkų kalba, vienas žymiausių romantizmo atstovų visuotinėje literatūroje. Jis gimė 1798 m. gruodžio 24 d. Zaosės vienkiemyje, netoli Naugarduko (dabartinė Baltarusija), smulkių bajorų šeimoje. Jo tėvas, Mykolas, buvo Minsko matininkas ir vertėsi advokato profesija, motina – ekonomo duktė. Tai buvo kilminga lietuviška giminė, kurios protėvis Rimvydas gyveno dar pagoniškoje Lietuvoje.
Naugarduke praslinko būsimo poeto vaikystės ir ankstyvosios jaunystės metai. Vaikystėje jis pamėgo poeziją, padavimus, legendas, pažino liaudies buitį, papročius. Poeto tėvas išugdė sūnui gilų patriotizmo jausmą.
1807-1815m. A.Mickevičius lankė dominikonų apskrities mokyklą Naugarduke. Ją baigęs, įstojo į Vilniaus universiteto fizikos ir matematikos fakultetą, tačiau po metų, atradęs tikrąjį pašaukimą, perėjo į literatūros ir laisvųjų menų fakulteto mokytojų seminariją. 1817 m. universiteto studentų tarpe susikuria filomatų draugija, kurios literatūros ir moralės mokslų skyriui vadovavo A.Mickevičius. Veikla draugijoje įdiegė poetui visuomeniškumo jausmą, paruošė jį tolimesniam visuomeniniam ir politiniam darbui, o literatūros studijos davė pagrindinį literatūrinį išsilavinimą būsimajam rašytojui. Universitete jis įsigijo aukštąjį humanitarinį išsilavinimą, gavo puikų literatūrinį pasirengimą, išmoko svetimų kalbų, kurioms ir vėliau skyrė daug dėmesio. Tačiau tik baigęs universitetą ir paskirtas į Kauno gimnaziją mokytoju, A.Mickevičius susižavi romantikais. Čia jis išgyvena nelaimingą meilę Marilei Vereščakaitei – dar viena stipri jo lyrikos versmė.
Savo kūrybinį kelią A.Mickevičius pradėjo Voltero sekimu bei jo kūrinių vertimais. Poetą Voltero kūryba patraukė savo galingu protestu prieš feodalinį despotizmą ir katalikų dvasininkiją. Pats pirmasis A.Mickevičiaus eilėraštis – sekimas Volteru – buvo „Mieško, Naugarduko kunigaikštis“ (1817). Vaizduodamas Naugarduko kunigaikštystės žlugimą, parodo, kad to priežastis buvo liaudies priespauda ir dvasininkų lupikavimas. Darbo Kaune metais parašo „Odę jaunystei“ (1820), kurioje susipina jaunatviškas užsidegimas, jausmų aistringumas. Ja poetas išreiškė protestą prieš kasdienybę, menkystę ir tikrovę, pasmerkė egoizmą, savanaudiškumą, neryžtingumą ir ištižimą. „Odė jaunystei“ persunkta optimizmu, giliu tikėjimu žmogumi, jaunimo kurybinėmis jėgomis, šviesia ateitimi. Baladėje „Žuvelė“ apdainuojama tragiška pono suvedžiotos mergaitės dalia, kuri pavirtusi žuvele...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!