Adomo Mickevičiaus gyvenimas ir kūryba

Kilęs iš istorinės Lietuvos nuo Naugarduko. Mokėsi Vilniaus universitete (1815-1819) pačiu jo patriotinio ir mokslinio klestėjimo met. Filomatų ir filaretų draugijos kaitino A.Mickevičiaus patriotinį entuziazmą, o literatūros studijos davė pagrindinį literatūrinį išsilavinimą būsimajam rašytojui. Tačiau savo pirmąją poeziją rašo tokią, kaip rašė pseudoklasikai. Tik baigęs universitetą ir paskirtas į Kauno gimnaziją mokytoju, A.Mickevičius susižavi romantikais, Dvidešimt vienerių metų jaunuolis gana sunkiai pakelia išsiskyrimą su artimais draugais. Širdį aitrina ir pažintis su Marile Vereščakaite, - meilė šiai moteriai, atnešusi poetui tiek širdgėlos ir skausmingų išgyvenimų, - dar viena stipri jo lyrikos versmė.
Vadinamasis Vilniaus-Kauno laikotarpis (1817-1823) A.Mickevičiaus kūryboje turi ypatingą vietą. Kaip tik šiuo metu susiformuoja pagrindinės „Vėlinių" autoriaus estetinės nuostatos, išryškėja esminės jo meninio mąstymo koordinatės. Studijų metais pasiektas aukštas profesinis eiliavimo lygis, geras retorikos ir stilistikos priemonių išmanymas sudaro tvirtą pamatą originaliems ieškojimams. Šią sparčią raidą neabejotinai sąlygojo didelis ir veržlus talentas, - jau studijų pobūviuose ir filomatų susiėjimuose atsiskleidė poeto sugebėjimas akimoju pagauti netikėtą asociaciją, naujai nušviesti detalę, reiškinį. Kita vertus, stiprų poezijos protrūkį sąlygojo asmeniniai išgyvenimai - nuolatinis vienatvės jausmas, netikrumas dėl ateities, nelaiminga meilė (1821 m. Marilė ištekėjo už grafo L.Putkamerio).
1822 m. J.Zavadskis išleido pirmąjį A.Mickevičiaus poezijos rinkinį, davusį pradžią lenkų romantizmui. Šalia kitų eilėraščių čia buvo paskelbtas garsusis ciklas „Baladės ir romansai". Knygos pradžioje išspausdintame straipsnyje „Apie romantinę poeziją" poetas sąmoningai remdamasis dar antikoje susiklosčiusiomis tradicijomis formuoja naujus poetinio meno idealus. Šiuo atžvilgiu ypač būdingas liaudies kūrybos išaukštinimas. To laikotarpio lenkų literatūroje labiausiai buvo vertinama klasicizmo normomis besiremianti „mokyta" poezija, tad jaunojo romantiko straipsnis buvo ne tik drąsus novatoriškas žingsnis, bet ir savotiškas iššūkis tradiciniam meno supratimui bei vyravusiam saloniniam skoniui.
Antras „Poezijos" tomas (1823), į kurį poetas įdėjo istorinę poemą „Gražina" bei „Vėlinių" II ir IV dalis, toliau gilino jau išryškėjusias kūrybos tendencijas. „Lietuvių sakmėje" aukštinami patriotiniai jausmai, kuriamas ryškus herojiškos asmenybės paveikslas, gražiausiai reprezentuojamas Naugarduko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!