Jonas Biliūnas savo kūriniuose dažnai aprašo gyvenimą kaime. Remdamiesi rašytojo biografija ir kūriniais, pritarkite šia

 Jonas Biliūnas savo kūriniuose dažnai aprašo gyvenimą kaime. Remdamiesi rašytojo biografija ir kūriniais, pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite. XXI amžius-technologijų ir išradimų laikotarpis, besitęsiantis urbanizacijos tarpsnis Lietuvos istorijoje, kuris žodžiui „kaimas“ suteikė dviprasmiško atspindžio. Dalis modernėjančios visuomenės ėmė nusigręžti nuo protėvių gimtinės, tautiškas vietoves laikyti tobulėjančio pasaulio ydomis, kita dalis- mažose gyvenvietėse pajunta ryšį su gamta, tautiškumo pradą ir kaimo gyventojus laiko papročių puoselėtojais, saugotojais. Kaimo tematika buvo svarbi psichologinės ir lyrinės lietuvių prozos pradininkui Jonui Biliūnui. Literato gyvenamasis laikotarpis (XIX a. pab.-XX a. pr.) - žiaurių Carinės Rusijos represijų klestėjimo metai, kuomet vartoti savo gimtąją kalbą, rašyti ja tapo beveik neįmanoma ir grėsė negailestingos bausmės. Tuo metu nemaža dalis inteligentų gyveno mažuose miesteliuose ar kaimuose ir visais įmanomas būdais stengėsi išsaugoti vieną iš seniausių pasaulio kalbų-lietuvių kalbą. Vienas iš jų yra klasikas J. Biliūnas, kuris savo asmeniniu pavyzdžiu parodė patriotizmo idealus, o literatūriniuose darbuose vyksmo vietą pasirinkdavo kaimiškas vietoves, kuriose išryškėja sociumui opios problemos, ydos, bet tuo pačiu tautos unikalumas, ryšys su gamta ir tvirtas moralinis pamatas. XVI amžiaus lietuvių raštijos pradininkas, gimtosios kalbos teisių gynėjas Mikalojus Daukša yra sakęs : „ Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją-sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją-užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.“ Lietuvos okupantai būtent tai ir stengėsi padaryti-pašalinti mūsų tautos gimtąją kalbą iš valstybinių raštų, knygų, buitinio bendravimo. Jonas Biliūnas-visuomenės veikėjas, kuris pasipriešino tautiškumo, valstybės sunaikinimui. Gimė Niūronyse, religingoje valstiečių šeimoje, mokėsi Liepojos gimnazijoje, rūpinosi moksleivių savišvieta, įsitraukė į anticarinę veiklą. Studijavo mediciną, rašė straipsnius į nelegalią lietuvišką spaudą, už anticarinę veiklą buvo pašalitas iš universiteto. Šio inteligento protagonistas yra apysakos „Liūdna pasaka“ veikėjas Petras Banys. Apysakoje vaizduojamas tragiškas Juozapotos ir Petro Banių šeimos, bet, galima sakyti, visos tautos likimas 1863 metų sukilimo laikotarpiu. Kūrinyje sukuriamas gražios šeimos paveiklas: neturtingi, tačiau mylintys vienas kitą jaunuoliai eina kartu per gyvenimą, kuris grįstas baudžiavos akmenimis. Tyrą meilę pasakotojas nusako šiais žodžiais: „Maloniai žiūrėjo į moterį ir matė, kaip iš po jos ilgų blakstienų mirgėjo akys kaip dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės. Tas žvaigždes jisai ir užsimerkęs matydavo... “ Baudžiavos panaikinimo šešėlis-sukilimas temdė šeimos laimę. Petras Banys- jaunas, drąsus vyras, norėjęs kovoti už lygybę ir laisvę, nepaklusti svetimai valdžiai (kaip J.Biliūnas). Tragiška ginkluotos kovos pabaiga-pasiglemžtos vyrų gyvybės, tarp jų- Petro Banio. Juozapotos skausmui aprašyti neužtenka žodžių, vidinės gėlos persmelkta moteris išprotėja, o švytinčios jos akys užtemsta visiems laikams („Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali žmogui padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos. Taip, tai buvo užgesusios žvaigždės.“) Prozininkas savo kūrinyje išryškina dvasines vertybes: šeimą, atsidavimą, meilę, rūpestį, tautiškumą, kurias puoselėjo veikėjai (Petras ir Juozapota Baniai, sukilėliai, kaimynai). Kaimas pavaizduotas kaip vilties ir gėrio branduolys, darbštumo ir kančios simbolis, kaimas- gražios ir skaudžios Lietuvos istorijos liudininkas. Visais amžiais viena iš pamatinių gyvenimo vertybių yra šeima. Šis žodis mums asocijuojasi su palaikymu, parama, glaudžiais tarpusavio santykiais. Anglų filosofas ir rašytojas George Santayana yra pasakęs: „ Šeima-vienas iš gamtos šedevrų.“ Rašytojas Jonas Biliūnas aiškiai suvokė šeimos svarbą, mat susirgęs džiova nutolo nuo visuomeninės veiklos, suprato norįs visą gyvenimą paskirti literatūriniam darbui, o žmona Julija padėjo ir globojo šį kūrėją. Todėl natūralu, jog literatas apsakyme „Ubagas“ plėtoja santykių, skriaudos, kaltės temas. Šiame kūrinyje pasakojama istorija, kuri nesuvokiama ir nesuprantama humanistinių pažiūrų žmogui, nes senelis Sabaliūnas (vienas autoritetingiausių kaimo žmonių), visą turtą atidavęs vaikams, gražiai ir su rūpesčių auklėjęs anūkus, yra išvaromas iš namu elgetauti, ieškotis sau prieglobsčio. Pasakotojas, dėl ligos grįžęs iš miesto, išgirdęs garbaus amžiaus kaimyno istoriją, pasijunta kaltas („jaučiu, kad dalį amžinos vaikų kaltės ir aš savyje nešioju“), taip skaitytojui iškeldamas moralinius žmogaus būties klausimus: kas yra kaltė, atsakomybė, šeimos pamatas. Labiausiai stebina Sabaliūno abejingumas savo likimui, žodžiais nepasakytas, tačiau juntamas atleidimas savo vaikams( mano dienos neilgos, suskaitytos, o daug man nereikia...Pragyvensiu...“) Nei šiame, nei kituose Biliūno kūriniuose nemoralizuojama, nesmerkiama ir neteisiama. Žmogaus teisėjas-sąžinė. Tai labai svarbus akcentas apsakyme „Vagis“, kuris prasideda nuo vyro ir moters susipažinimo istorijos, džiaugsmu, kad su ja trečią dešimtį gyvena ir vaikų susilaukė, tačiau pasakotojas ( kalbama pirmu asmeniu) grįžta prie atsitikimo, kuris ir dabar širdyje gimdo nerimą. Jokūbas netyčia nužudo vagį ir negali susitaikyti su lemtini, nors kaimo gyventojai negaili aukos ir kalba, kad taip jam ir reikėjo. Pagrindinis veikėjas svarsto, jog prisipažinimas būtų išgelbėjęs jį nuo graužaties, tačiau kalėjimo baimė, faktas, kad gynėsi ir stengėsi išsaugoti savo gyvybę neleido viešai apie tai prabilti. Sąžinės nuraminimo ieško bažnyčioje, atlikdamas išpažintį, darbuose ir pas kaimynus, kuriems gali savo širdį atverti. Jokūbas prisipažįsta, kad dvasinio sunkumo nepavyksta atsikratyti („O dėlto ir dabar dažnai dažnai tas pats kirminas mano širdį graužia. Ir nežinau dar, ką pasakys man už tai Visagalis...“) Kūrėjas Jonas Biliūnas šiuose apsakymuose išryškina socialines kaimo problemas: artimo negerbimą, dėkingumo jausmo nebūtį, žmonių abejingumą, tačiau išskiria sąžinės svarbą ir kontrastuodamas tarp gėrio ir blogio leidžia suvokti, kad jaučianti, besigailinti asmenybė yra kaimo ir visos Lietuvos šviesa. Jono Biliūno gyvenamasis laikotarpis(XIX a. pab.-XX a. pr.) buvo sudėtingas istorinis tarpsnis Lietuvos istorijoje. Fizinis ir psichologinis smurtas naudotas prieš tautiečius, priverstiniai ideologiniai apsisprendimai blaškė ir trikdė visuomenę, turėjo įtakos žmonių sąmoningumo formavimuisi, vertybinio pamato kūrimui. Šis visuomenės veikėjas savo asmeniniu pavyzdžiu kovojo už tautiškumą, kalbos išsaugojimą, lietuvybės puoselėjimą ir buvo dalis tų inteligentų, kilusių iš kaimiškos vietovės, todėl literato kūrybiniuose darbuose vaizduojamas kaimo gyvenimas, nors vietovė nėra akcentuojama, tačiau tai tinkama terpė išryškinti visuomenės ydas arba pabrėžti doro, sąžiningo žmogaus paveiklą, tačiau pasakotojas nemoralizuoja ir nesmerkia, o leidžia skaitytojui susivokti, kas yra gerai, o kas-blogai. Apysakoje „Liūdna pasaka“ išvystame jauną šeimą, kurios laimingo gyvenimo idilę sugriauna istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, bet Petro Banio ryžtas, drąsa, o Juozapotos atsidavimas ir ištikimybė yra kelrodė žvaigždė moralinių vertybių griūtyje net ir XXI amžiuje. Apsakymai „Vagis“ ir „Ubagas“ leidžia suprasti sociumo problemas: abejingumą, nepagarbą, taip pat suvokti, jog svarbiausias teisėjas prieš kurį turime atsiskaityti už savo klaidas-sąžinė. Nagrinėtų kūrinių veikėjai gyvena mažose gyvenvietėse (kaip ir autorius), o tai leidžia geriau atsiskleisti jų vidiniams pasauliams, paliudyti istorinių įvykių poveikį eiliniam Lietuvos gyventojui. Sutinku, jog Jonas Biliūnas savo kūriniuose dažnai aprašo kaimo gyvenimą, nes tai kiekvieno žmogaus, visos valstybės laimės bei skausmo liudininkas, į kurį turime atsigręžti besikeičiančioje visuomenėje, kurioje netrūksta vertybinių apsiprendimų klausimų. Ačiū už dėmesį  Informaciniai šaltiniai: • http://www.šaltiniai.info/files/literatura/LG00/Jonas_Bili%C5%ABnas._Lazda,_Ubagas,_Vagis.LG1803.pdf; • http://mokslincius.lt/11-klase/jonas-biliunas-liudna-pasaka/ • http://lietuviukalbairliteratura.lt/jonas-biliunas/ • „Literatūros chrestomatija“ 12 kl. I ir II dalys; • Viktorija Daujotytė, Regimantas Tamošaitis, Rita Tulytė, Giedrius Viliūnas „Literatūra“; • Irena Kanišauskaitė, Loreta Mačianskaitė, Marius Mikalajūnas, Dalia Satkauskytė, Nijolė Šervenikaitė, Dainius Vaitiekūnas, Saulius Žukas „Literatūros vadovėlis“ I ir II dalys.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!