Jonas Biliūnas - biografija, kūrybos bruožai ir pagrindiniai kūriniai

Biliūnas Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo paskutinis, dešimtas vaikas.[1] 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Gimnazijoje įsitraukė į visuomeninę ir politinę veiklą, subūrė slaptą būrelį, Parašė ir išplatino atsišaukimą „Lietuviai ir lietuvaitės“. Jaunystėje J.Biliūnas, kaip ir ne vienas to meto studentas, žavėjosi socializmo idėjomis, po įvairiais slapyvardžiais skelbė socialistinius tekstus. . 1900 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į Dorpato (dabar – Tartu) universiteto Medicinos fakultetą. 1903 studijavo literatūrą Leipcigo, 1904 – Ciuricho universitetuose. Dalyvavo socialdemokratų veikloje. Prisidėjo prie socialdemokratų laikraščio Draugas leidimo; vėliau nuo politinės veiklos nutolo. Susirgęs džiova nuo 1905 gydėsi Zakopanėje, tačiau mirė ir buvo palaidotas Anykščiuose Jono Biliūno gimtoji sodyba-muziejus Negavęs leidimo grįžti į Dorpato universitetą ir ten tęsti medicinos studijas, 1903 m. įstojo į Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą, kur greta studijų domėjosi literatūra. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą perstojo į Ciuricho universitetą studijuoti literatūrą. Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį – alegorinę pasaką „Laimės žiburys“. Ligai paaštrėjus, 1905 m. grįžo į Lietuvą. Tais pačiais metais išvyko gydytis į Zakopanę, vasaromis gyveno Lietuvoje, Niūronyse, Rozalime, Kačerginėje. Tuo metu daug rašė. 1907 m. įkūrė LSDP apskrities organizaciją Panevėžyje. 1907 m. parengė pirmojo lietuvių literatūros ir meno kalendoriaus-almanacho projektą. Parašė straipsnius apie literatūrą „Žemaitės paveikslai“ (1902 m., išsp. 1908 m.) „Mūsų gyvenimo dilgėlės ir usnys“ (1905 m.) ir kt. [2] Metų pabaigoje vėl išvyko gydytis į Zakopanę, kur mirė ant žmonos rankų. Buvo palaidotas Zakopanės kapinėse. 1953 m. Antano Vienuolio rūpesčiu palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Liudiškių piliakalnyje netoli Anykščių. 1946 m. ir 1954–1955 m. jo žmonos dukros iš antrosios santuokos Meilės Matijošaitytės-Lukšienės iniciatyva išleistas „Raštų“ dvitomis. XX amžiaus pradžios kūrėjas, realistas, priklausantis džiovininkų, arba mirtininkų, kartai. XIX amžiaus pabaigoje XX amžiaus pradžioje nepagydoma liga džiova nusinešdavo daug gyvybių. Lietuvių kultūra tuo laikotarpiu neteko daug garsių žmonių, kurie mirė labai jauni: Jonas Biliūnas- 28 metai, Vincas Kudirka – 41metai, Povilas Višinskis – 31 metai. Dėl silpnos sveikatos Jono Biliūno tėvai ketino jį leisti mokytis, norėjo, kad sūnus taptų kunigas. Biliūnas anksti neteko tėvų, jį globojo vyresnieji broliai. Būsimasis rašytojas atsisako stoti į kunigų seminariją, užrūstina brolius ir taip netenka jų paramos. Literatūros kritikai kalbėdami apie to laikotarpio kūrėjų kartą, pabrėžia, kad to meto lietuvio inteligento charakterį formuoja konservatyvių tėvų ir radikalių vaikų konfliktas. Daugelis tėvų siekė, kad jų sūnus rinktųsi kunigystę dėl praktinių sumetimų. Tėvai tradicinės kultūros atstovai, vaikai atstovauja moderniajai kultūrai, aukštinančiai individą, ieškantį savojo kelio. Biliūno žmona Julija Janulaitytė, su ja susipažino Panevežyje. Žmona buvo labai svarbi Biliūno gyvenime, ligai paaštrėjus, žmona slaugė Biliūną, sudarė palankias sąlygas kurti. Paskutinį kūrinį apysaka „Liūdna pasaka“ diktavo žmonai, apysakos lyrinėje pasakoje minimas Ramūtos prototipas- Bilūno žmona Julija Janulaitytė. Biliūnas yra lyrinės psichologinės lyrikos pradininkas lietuvių literatūroje. Biliūno kūryba yra atskaitos taškas lietuvių prozoje( Po Biliūno nei vienas kūrėjas negrįžo prie tokių kūrinių, kuriuos rašė Žemaitė). Klasikinės novelės bruožai: 1. Nedidelė apimtis 2. Glaustos(koncentruotos) prozos ženklas 3. Labai svarbi potekstė 4. Dažniausiai turi vieną įvykį 5. Nedaug veikėjų 6. Netikėta pabaigas Biliūno kūrybos bruožai . Paskutinį kūrinį apysaka „Liūdna pasaka“ diktavo žmonai, apysakos lyrinėje pasakoje minimas Ramūtos prototipas- Bilūno žmona Julija Janulaitytė. Biliūnas yra lyrinės psichologinės lyrikos pradininkas lietuvių literatūroje( įtvirtina novelę). Biliūno kūryba yra atskaitos taškas lietuvių prozoje( Po Biliūno nei vienas kūrėjas negrįžo prie tokių kūrinių, kuriuos rašė Žemaitė). Biliūno kūryba rodo literatūros modernėjimą. 1. Vyrauja subjektyvus kalbėjimo būdas – kalbama pirmuoju asmeniu, pasakotojas kartu ir veikėjas, išsakomas subjektyvus požiūris. Objektyvus kalbėjimo būdas – kalbama trečiuoju asmeniu, stebima tarsi iš šalies, pasakotojas su veikėju nesutampa 2. Dėmesys ne išoriniam, o vidiniam veiksmui: nuotaikoms, išgyvenimams, jausmams 3. Lyrinėje psichologinėje prozoje nebelieka plačių gamtos, aplinkos, veikėjų išvaizdos aprašymų. Didelis dėmesys skiriamas detalėms 3. Lyrinėje psichologinėje prozoje nėra nuoseklios įvykių sekos. Iš dabarties dažnai grįžtama į praeitį Kiti Jono Biliūno kūrybos bruožai: 1. Pasakotojas: jautrus, atviras sau ir pasauliui, atidus aplinkai. 2. Dažnai atskleidžiama pasakotojo nuotaika ir savijauta. 3. Daugelyje novelių vyrauja intymus kalbėjimo būdas. 4. Biliūno kūryboje dažnai vaizduojamas nelaimingas žmogus, dažna nuskriausto, nereikalingo žmogaus tema. Prozoje ryškus kaltės ir atgailos motyvai. 5. Pagal vertybines nuostatas Biliūnas vadinamas rašytojas humanistas. Todėl Biliūno prozoje išaukštinamos humanistinės vertybės. 6. Autorius kūryboje gina krikščioniškąsias vertybines nuostatas, kurios yra bendražmogiškos vertybės: atjautą, gailestingumą, pagalbą artimam, sąžinę. 7.Biliūno kūryboje aukštinamas žmogus, kuris yra nuoširdus, atidus kito nelaimei, gebantis atjausti. 8. Pačius geriausius kūrinius, Biliūnas parašė sunkiai sirgdamas 1904-1907m. Todėl daugelyje kūrinių parodomas nelaimingo žmogaus likimas. 9. Paskutinis kūrinys - Liūdna pasaka - apysaka Išgyventos patirties svarba Jono Biliūno novelėje Kliūdžiau. Jono Biliūno novelėje „Kliūdžiau“ vaizduojamas skausmingas gyvenimo įvykis, tapęs veikėjui gyvenimo pamoka. Vaizduojama pirmą kartą išgyventa akistata su mirtimi, kuri pakeičia veikėją, skatina kitaip žiūrėti į gyvenimą. Išgyventa patirtis yra formuojanti asmenybę: 1. Novelėje pasakojamas vaikystės įvykis. Pasakotojas prisimena, kaip jis būdamas antros klasės mokinys nušauna katytę.. Šis įvykis labai svarbus pasakotojui, nes prisimenama po daug metų. 2. Novelėje pasakojama iš suaugusiojo žmogaus perspektyvos, mintimis grįžtama į praeitį ir dar kartą išgyvenamas skausmingas įvykis. Vaizduojama skaudi vaikystės patirtis, vaikas pirmą kartą išgyvena akistatą su mirtimi. Vaikas iš arti mato katytės agoniją, tai sukrečia berniuką. Vaikui ne tik gaila katytės, berniukas supranta, kad jis yra kaltas dėl gyvūno mirties. Skaudi patirtis tai klaida, kurios neįmanoma ištaisyti Novelės pradžioje apibūdinama katytė, keliais sakiniais nusakoma gyvūnėlio išvaizda ir būsena, prabrėžiama, kad katytė dar visai jaunutė, nedidelė, sudžiūvusi iš bado, drebanti iš baimės ir šalčio. Regimąjį vaizdą sustiprina akustinis: katytė sumiaukia gailiu balsu. Svarbi ir vieta, kur berniukas pamato katytę, vaikas gyvūnėlį randa patvoryje, vadinasi katytė niekam nereikalinga. Tokia katytės situacija žiauraus, negailestingo žmonių elgesio pasekmė. Kuriamas vaizdas yra nemalonus, tačiau nėra atstumiantis, atvirkščiai žadinantis gailestį: „Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis.“ Katytė maža, silpna, niekam nereikalinga, berniukas parodomas stipresnis, nuo jo sprendimo priklauso katytės sprendimas. Vaiko sprendimui įtaką daro kitų žmonių elgesys, kadangi katytė niekam nereikalinga, todėl berniukas pasiduoda kitų įtakai: „Bet kas man darbo? Juk ji niekam nereikalinga...“. Novelėje atskleidžiama, kai iki lemtingo šūvio jaučiasi berniukas. Vaikas tikrovę priima kaip žaidimą, berniukas įsivaizduoja esąs medžiotojas, romanų herojus, nori būti toks kaip jis. Romanų veikėjas berniukui yra vyriškumo idealas. Knygos sužadina vaizduotę ir skatina vaiką išmėginti jėgas, todėl berniukas negalvoja apie pasekmes. Berniukas jaučiasi stiprus, galingas bei pasitikintis savimi: „Nors buvau tik antros klasės mokinys, vienok jaučiausi milžinu esąs

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!