Jonas Biliūnas biografija ir kūryba

Anykščių krašto rašytojas, gimęs Niūronių kaime, netoli Anykščių, valstiečių šeimoje. Mokėsi Liepojos gimnazijoje. Vėliau įstojo į Tartu universitetą studijuoti medicinos. Už dalyvavimą anticarinėse studentų akcijose pašalintas iš universiteto. Apsigyveno Šiauliuose, vertėsi iš privačių pamokų. Susipažino su būsimąja žmona Julija Janulaityte. Po kelerių metų apsisprendžia studijuoti tik literatūrą, todėl pradeda mokytis Leipcigo universitete. Vėliau ( 1904 ) gydosi ir studijuoja Ciūricho universitete. Dar vėliau gydosi Zakopanėje. Ten 1907 m. miršta nuo džiovos.
1958m. rašytojo palaikai perkelti į Lietuvą ir palaidoti Anykščiuose ant Liudiškių kalvos.
Patys gražiausi, patys šviesiausi Biliūno kūriniai parašyti tada, kai jis jau tikrai žinojo mirsiąs. Jo siela buvo sutverta giliai jausti, stipriai mylėti ir tyliai džiaugtis. Biliūnas mėgo muziką. Jis negalėjo nepajusti jos visa savo siela. Juk ir jo proza skamba.Tai yra sielos absoliučioji klausa. Tai yra gebėjimas girdėti kitų sielų balsus.
KŪRYBOS SAVITUMAS
LITERATŪROS KRITIKA
J.Biliūnas įtvirtino psichologizmą lietuvių prozoje.
Kūriniams neblėstančios gyvybės suteikia jautrus, bet stoiškas ( ramiai pakeliantis sunkumas ir nelaimes ) požiūris į pasaulį.
J. Biliūnas yra ribinis autorius lietuvių prozoje ( t.y. proza iki Biliūno ir po Biliūno ). Iki Biliūno lietuvių prozoje vyravo epinis pasakojimo būdas, kurį puoselėjo M. Valančius, Lazdynų Pelėda, Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė.
Biliūnas pasirinko intymesnį kalbėjimo būdą ir visą dėmesį sutelkė ne į išorinį, bet į vidinį konfliktą.
Biliūnui pakako vieno įvykio, bet jis kur kas plačiau išplėtė vidinių būsenų, išgyvenimų skalę. Aplinka ir gamta vaizduojama tiek, kiek tai padeda atskleisti veikėjo jausmų ir nuotaikų pasaulį.
Pasakojama pirmuoju asmeniu, riba tarp autoriaus ir pasakotojo tarsi išnyksta. Tačiau pasakotojo ir autoriaus sutapatinti negalima. Subjektyvus kalbėjimo būdas primena prisiminimą, išpažintį.
Intrigos pagrindą neretai sudaro veikėjo praeities ir dabarties išgyvenimų kontrastas. Ryškus kaltės ir atgailos motyvas.
Biliūno prozos žmogus moka atjausti, kalba jautriai ir nuoširdžiai.
Biliūno kūriniai laikomi gero stiliaus pavyzdžiu, juose mintys dėstomos glaustai, nuosekliai, išryškinami tik svarbiausi dalykai. Tikroviškam vaizdui sukurti parenkami kuo tiksliausi ir tinkamiausi žodžiai. Iš stilistinių figūrų būdingos inversijos, pakartojimai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!