Žaidimų reikšmė vaiko savikontrolės raidai

Jau nuo pirmųjų gyvenimo dienų prasideda asmenybės formavimasis (kūdikystėje, vaikystėje, paauglystėje, jaunystėje, brandos amžiuje). Asmeninis formavimasis sąlygojamas skirtingų veiksnių, ir kiekvienas jos tapimo tarpsnis turi savo ypatumų. Kūdikystėje normaliai asmenybė plėtojasi tik tada, kai kūdikis pakankamai bendrauja su suaugusiais žmonėmis, nes bendravimas su jais yra pagrindinė kūdikio veikla. Vaikystėje žmogus turi pakankamai žaisti, mokykliniais metais įtemptai mokytis, vėliau dirbti, kad jo asmenybė galėtų sėkmingai bręsti. Asmenybės formavimasis nėra ramus, tolygus procesas. Jame susiduriama su konfliktais, krizėmis, kurios dažniausiai lydi perėjimą iš vieno amžiaus tarpsnio į kitą.
Žmogus gyvena tarp kitų žmonių ir nuo jų yra priklausomas. Tai, kol dar kaip reikiant žmogus savęs nepažįsta, neturi būtiniausių savikontrolės, savo individualybės koregavimo įgūdžių, ir sudaro vieną iš svarbiausių asmenybės formavimosi sunkumų. Tokie uždaviniai (savęs pažinimas, vertinimas ir kt.) reikalauja ne tik naujų žinių, bet ir daugiau rimtesnių pastangų, fizinės ir dvasinės įtampos, savarankiškumo, atsakingumo, dorovinio brandumo. Savęs vertinimas ir saikontrolė plačiąja prasme nėra koks nors specialus savęs tyrinėjimas bei smulkus analizavimas. Iš esmės tai nenutrūkstamas kasdieninis procesas, be kurio neįmanoma jokia veikla bei saviraiška. Nuolat įgyjamos naujos žinios ir turtinanti praktinė patirtis tarsi savaime padeda atskleisti vis kitokias dar nepažintas prigimties galias, suvokti.
Vaikas ir žaidimas — du glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai. Neįsivaizduojame vaiko, kuris nežaistų; ši veikla turi genetinį pamatą. Per ją vaikas išreiškia savo jausmus, mintis, siekius. Žaidimas — vaiko saviraiška, vaiko asmenybės tobulėjimo pradžia. Čia išryškėja pirmieji vaikų kūrybiniai bandymai, kurie ilgainiui gali tapti sąmoninga menine, estetine veikla.
Žaidimo samprata domėtasi tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Savitas žaidimo teorijas dėstė Danilas Elkoninas (Daniil Elkonin), Zigmuntas Froidas (Siegmund Freud), Hansas Georgas Gadameris (Hans Georg Gadamer), Johanas Heizinga (Johan Huizinga), Imanuelis Kantas (Immanuel Kant), Frydrichas Šileris (Friedrich Schiller)ir kt. Specifinį požiūrį į žaidimą kaip neatsiejamą vaiko veiklą yra išreiškę vaikų literatūros kūrėjai Kornejus Čiukovskis (Kornej Čiukovskij), Džanis Rodaris (Gianni Rodari).
Šiame darbe atskleisiu žaidimo reikšmę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!